Seinų kunigų seminarija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 3 |
S Taisomos vidinės nuorodos |
||
Eilutė 3:
== Istorija ==
Po [[1807]] m. [[Tilžės taika|Tilžės sutarties]] prie Rusijos imperijos prijungta [[Balstogės apskritis]]. [[Prūsij]]os teritorijoje [[1798]] m. įsteigta [[Vygriai|Vygrių]] [[vyskupija]] neteko 59 parapijų ir apie 135 tūkstančių tikinčiųjų. [[1815]] m. vėl keitėsi administracinės ribos, buvo reorganizuota ir Vygrių vyskupija. [[1818]] m. [[birželio 30]] d. [[popiežius]] [[Pijus VII]] įsteigė Seinų (arba [[Augustavas|Augustavo]]) vyskupiją, kurioje buvo 120 parapijų ir apie 370 tūkstančių tikinčiųjų. Naujai įkurtos vyskupijos teritorija nepasikeitė iki [[
1826 m. mokytis seminarijoje pradėjo vos keliolika klierikų. Jų žymiai padaugėjo tik po [[1863]] m., kai Tikocino dvasinė seminarija buvo prijungta prie Seinų seminarijos, bei [[1893]] m. uždarius [[Kielcai|Kielcų]] vyskupijos seminariją. [[1865]]–[[1912]] m. klierikų skaičius Seinų kunigų seminarijoje svyravo nuo 60 iki 80. Stojantieji į kunigų seminariją turėjo būti baigę bent 4 gimnazijos klases. [[1864]]–[[1903]] m. stojančiųjų į Seinų dvasinę seminariją pasiruošimas labai įvairavo. Ne visuomet vyriausybės nurodymų buvo laikomasi. Pasitaikydavo klierikų, kurie ir nebuvo baigę reikiamo klasių skaičiaus. Seminarijoje XIX a. pabaigoje plito lietuviškos nuotaikos, klierikai lietuviai kaip tautinį himną ėmė giedoti ištrauką iš [[Adomas Mickevičius|Adomo Mickevičiaus]] ``Pono Tado'': „Tėvyne Lietuva, Tu kaip sveikata“.
|