Nedzingės pagrindinė mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Taisomos vidinės nuorodos
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Taisomos vidinės nuorodos
Eilutė 17:
Pirmoji Nedzingės mokykla, minima dokumentuose – [[caras|caro]] įsaku [[1865]] m. įsteigta „narodnoje učilišče“, liaudies mokykla. Žmonių atmintyje išlikusi pavardė mokytojo, atkelto iš Minsko – Michail Chardžez. Visus dalykus, [[geografija]], [[aritmetika]], [[istorija]], dailyraštį jis dėstė rusiškai. Buvo pastatyta du vienaaukščiai mediniai pastatai, išlikę iki šių dienų – mokykla ir bendrabutis iš toli ateinantiems vaikams. Viename iš pastatų buvo valsčius, rūsyje – daboklė. Mokykloje mokslas truko 3 metus. Mokslo metai prasidėdavo rugsėjo mėnesį, baigdavosi balandžio pabaigoje. Drausmė buvo geležinė, už menkiausią prasižengimą – kampe klūpėti, liniuote per delną. Tačiau kaimuose veikė slaptos lietuviškos mokyklos, kur mokė daraktoriai. Užklupti mokytojai imdavo skaldyti malkas, plunksnas plėšyti arba vilnas kedenti. Šiose slaptose mokyklose vaikai mokydavosi 3 metus. Šiaip mokslus baigė nedzingiškiai Alfonsas Juškevičius, Viktoras Makaravičius. Vėliau jie patys tapo daraktoriai ir vaikus mokė lietuviško rašto. Iš šių mokyklų atsirado nemažai raštingų žmonių. [[1912]]–[[1913]] m. Nedzingės mokykloje mokėsi 30 mokinių. Mokyklą lankė vaikai iš tolimų kaimų, nes tai buvo vienintelė mokykla Nedzingės valsčiuje, priklausiusiame [[Vilniaus gubernija]]i, [[Trakai|Trakų]] apskričiai.
 
Prasidėjus [[1PKPirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] mokytojai buvo pašaukti į kariuomenę, o mokykla uždaryta. [[1915]] m. [[Vokietija]]i okupavus Lietuvą, Nedzingėje ir jos apylinkėse veikė tik slaptos mokyklos. [[Vadėnai|Vadėnų]] kaime pas Vincą Pigagą mokėsi apie 20 mokinių. Mokė Vaickus Blažys, vėliau jis buvo pašauktas į kariuomenę. Po to pas Šibailas dirbo mokytoja Šarkaitė, kuri vaikus mokė liaudies dainų, šokių, eilėraščių. Į Vadėnų, [[Sapiegiškė|Sapiegiškių]], [[Panedzingis|Panedzingio]] kaimų mokyklėles atvažiuodavo muzikos mokytojas Raulušaitis. Liesagūrų dvare dvarininkė aplinkinius vaikus mokė lenkiškai ir vokiškai. [[1916]] m. Nedzingėje atidaryta mokykla. Joje mokėsi apie 50 mokinių. Dėstoma jau lietuvių kalba.
 
[[1920]]–[[1923]] m. mokykloje dirbo mokytojas Ignas Balčiūnas, pirmasis pradėjęs kurti biblioteką, su jaunimu ruošęs vaidinimus. [[1924]]–[[1926]] m. dirbo Barbora Povilaitytė, [[1927]]–[[1937]] m. Leonardas Naidzieka ir Julija Karinauskaitė, [[1938]]–[[1941]] m. Kuncas, Petras Makaravičius ir Leonas Paslavičius. Mokytojai dirbo su didele meile, mokyklą apsodino medeliais, gėlėmis, su kaimo jaunimu ruošė vaidinimus, mokė dainų, patys aktyviai dalyvavo vakarėliuose. [[Vasario 16]] d. visi mokiniai, dainuodami dainą „Augo girioj ąžuolėlis“, žygiuodavo iš mokyklos į bažnyčią. Ypač daug nuveikė mokytojas Petras Makaravičius, organizavęs kaimuose rinkliavas Šaulių namams statyti. [[1938]] m. jie buvo pastatyti ir išliko iki šių dienų. Dabar čia yra Nedzingės kultūros centras. 1941 m. [[birželio 14]] d. mokytojai Kuncas, P. Makaravičius ir L. Naidzieka, jau dirbantys kitoje mokykloje išvežti į [[Sibiras|Sibirą]].