Ūdrijos pagrindinė mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1906]] m. mokykloje pradėjo dirbti Antanas Daugirda. Pagal 1906-[[1907]] m. mokymo planus buvo 3 pradžios mokyklos skyriai, kuriuose buvo dėstomi 5 dalykai: tikyba, [[rusų kalba]], [[lietuvių kalba]], aritmetika, dainavimas. Mokoma daugiausia irgi rusų kalba. Mokykla buvo mediniame pastate. Vėliau mokykloje jau buvo įsteigti 4 skyriai. [[1913]] m. 6 mėn. mokytojavo mokytojas Žalionis, o po jo Mikas Židanavičius. Šiais metais, prasidėjus [[1PKPirmasis pasaulinis karas|I-am pasauliniam karui]] ir vokiečiams okupavus Lietuvą, mokykloje visi dalykai buvo pradėti dėstyti lietuvių kalba. [[1918]] m. Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, buvo sudarytas Ūdrijos valsčius. 1921-1922 mokslo metais į mokyklą susirinkdavo net 18 kaimų vaikai, daugiausia iš Ūdrijos (13), [[Čižikai|Čižikų]] (11), [[Pakašavas|Pakašavo]] (18), [[Jackoniai|Jackonių]] (12). Daugiausia mokėsi berniukų – 76. Nuo 1920-1921 metų mokykloje pradėjo dirbti mokytojai Lagunavičius, Julija Lagunavičienė. Tikybą dėstė kunigas P. Krūvelis. Tačiau net augant mokinių skaičiui mokykla neturėjo savų patalpų ir visą laiką iki [[1935]] m. kilnojosi iš vienos vietos į kitą, arba dirbo iš karto keliose vietose. [[1934]] m. senojo medinio mokyklos pastato vietoje buvo pradėta statyti mūrinė mokykla. Lėšas jos statybai skyrė valdžia, visus reikalus tvarkė valsčiaus viršaitis. Mokyklą statė rangovas iš [[Balbieriškis|Balbieriškio]] - žydas Kadišius. Statyba buvo pradėta labai iškilmingai. Susirinko visi ūdrijiškiai, viršaitis pasakė iškilmingą kalbą, į pamatus žmonės metė litus. 1935 m. mokykla buvo pastatyta, įvyko iškilmingas jos įšventinimas. Įšventino kunigas Mykolas Brunza. Į naująją mokyklą mokytis susirinko apie 120 vaikų, padaugėjo ir mokytojų. Čia pradėjo dirbti trečias mokytojas Kazimieras Plečkaitis, po to ir Ješkevičienė.