Suomijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

93 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
S
robotas Pridedama: mk:Географија на Финска; smulkūs taisymai
S (wiki sintakse 3)
S (robotas Pridedama: mk:Географија на Финска; smulkūs taisymai)
[[Vaizdas:Finlandsat low-ress.jpg|thumb|200px|Suomija. Nuotrauka iš kosmoso]]
 
'''[[Suomija ]] ''' - valstybė Šiaurės [[Europa|Europoje]], septinta pagal plotą Europos šalis. [[Sostinė]] – [[Helsinkis]], didžiausi miestai – [[Helsinkis]], [[Tampere]], [[Turku]].
 
== Geografinė padėtis ==
Suomija [[rytai|rytuose]] ribojasi su [[Rusija]], [[šiaurė]]je su [[Norvegija]], [[vakarai|vakaruose]] – su [[Švedija]]. Pietvakariuose Suomiją skalauja [[Baltijos jūra]], vakaruose – [[Botnijos įlanka|Botnijos]], o [[pietūs|pietuose]] – [[Suomijos įlanka]]. Suomijai priklauso tarp Suomijos ir [[švedija|Švedijos]] esančios [[Alandų salos]].
 
** jūrinė siena - 1100 km
 
== Reljefas ==
[[Vaizdas:Koli.jpg|600px]]
 
Suomija – mažai kalvota šalis. Tarp iškiliųjų paviršiaus formų vyrauja [[Ledynas|ledynų]] tirpsmo vandenų supiltos [[kalva|kalvos]], vadinamos [[ozas|ozais]], ir uolėti volai ([[drumlinas|drumlinai]]), iškylantys keliasdešimt metrų virš aplinkos. Daug kur siauromis ozų juostomis, tarp ežerų, nutiesti keliai ir [[Geležinkelis|geležinkeliai]]. [[Laplandija|Laplandijos]], šiauriausiai esančios [[provincija|provincijos]], reljefas – aukštos apskritos kalvos. Didelių kalnų Suomijoje nėra, nors šiaurėje yra vadinamosios kalnų salos (''Tunturis''), kurios iškyla iš plokščios [[Tundra|tundros]]. Šiaurės vakaruose į Suomiją įsiterpia [[Skandinavijos kalnai]] (Aukščiausias Suomijoje - Haltiatuntūrio [[kalnas]] 1328 m.).
 
== Vandens telkiniai ==
Suomijos gamtai nemažą įtaką daro [[jūra]]. Mat krašte nėra vietos, daugiau nei 300 km nutolusios nuo jūros. Pakrantėse - kalvotos [[žemuma|žemumos]]. Vyrauja įvairios ledyninio [[reljefas|reljefo]] formos. Krantai daugiausia žemi, kranto linija labai vingiuota ir suskaidyta daugybės mažų [[įlanka|įlankėlių]], pakrantėje daug mažų uolėtų salų – [[šcheras|šcherų]], (ypač pietuose) ~30000 salų; didžiausios - [[Alandų salos]].
 
Tarp kalvų yra daug uždurpėjusių [[įduba|įdubų]]. [[pelkė|Pelkės]] užima beveik 1/3 Suomijos ploto.
 
=== Ežerai ===
[[Vaizdas:Saimaan aalto.jpg|thumb|200px|Saimaa ežeras]]
 
* 187 888 ežerai didesni nei 5 arai.
 
=== Upės ===
[[Vaizdas:Imatrankoski kuohuu.jpg|thumb|200px|Hidroelektrinė ant Vuoksos Imandroje]]
 
Daugelis jų tinka [[hidroelektrinė]]ms statyti. Upių vingiuotumas trukdo plukdyti mišką, todėl vandens lygiui pakelti įrengta daug [[užtvanka|užtvankų]] su pralaidomis.
 
== Klimatas ==
Suomijos [[klimatas]] vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į kontinentinį. Būdingos ilgos, šaltos [[žiema|žiemos]], daug [[sniegas|sniego]], stiprūs [[vėjas|vėjai]]. [[vasara|Vasaros]] trumpos, gana šiltos.
 
Vidutinė metinė [[temperatūra]] Helsinkyje yra 5,3  °C. Aukščiausia dienos temperatūra pietinėje Suomijoje kartais pakyla iki 30  °C. Žiemos [[mėnuo|mėnesiais]] vidutinė temperatūra nuo -3 iki –14  °C, [[sausis|sausį]]-[[vasaris|vasarį]] gana dažnai nukrinta iki -20  °C. Vidutinė [[liepa|liepos]] mėnesio temperatūra siekia 14-18  °C šilumos.
 
[[krituliai|Kritulių]] iškrenta 400-700 mm per metus. Sniego danga pietvakariuose išsilaiko 4-5 mėn, šiaurėje 6-7 mėn. per metus. Jūros pakrantėse dažni rūkai (35-85d. per metus).
Tolimoje [[šiaurė]]je, už [[speigratis|speigračio]], [[Saulė]] nesileidžia apie 73 [[para]]s – tuomet ateina [[baltosios naktys|baltosios vasaros naktys]], matomos [[šiaurės pašvaistė]]s. Saulei nepakylant virš horizonto būna [[poliarinė naktis|poliarinės nakties]] ([[suomių kalba|suom.]] ''kaamos'') laikotarpis.
 
== Dirvožemiai ==
[[dirvožemis|Dirvožemiai]] daugiausia jauriniai, glėjiniai jauriniai ir durpiniai pelkiniai. Pietuose dar yra velėninių jaurinių, šiaurėje – kalnų [[miškas|miškų]] jaurinių ir kalnų [[tundra|tundrų]]. 1/3 Suomijos teritorijos [[pelkė]]ta.
 
== Augalija ==
Miškingumas 71%. Pusę miškų sudaro [[Pušis|pušys]] (44%), drėgnose vietose auga [[eglė]]s (38%), pietuose [[Beržas|beržų]] miškai, o pietuose ir pietvakariuose dar yra [[ąžuolas|ąžuolų]], [[liepa|liepų]], [[uosis|uosių]], [[klevas|klevų]].
 
Šiaurėje vyrauja [[miškatundrė]] ir [[tundra]]. Auga įspūdingos [[kalnų azalija|kalnų azalijos]]. Iš sumedėjusių augalų minėtini [[Beržas keružis|keružiai beržai]] ir [[Ieva|ievos]].
 
== Gyvūnija ==
Suomijoje yra nedaug [[plėšrūnas|plėšriųjų]] žvėrių – [[vilkas|vilkų]], [[ernis|ernių]] , [[lūšis|lūšių]], [[lokys|lokių]]. Daugiau sutinkama [[briedis|briedžių]] (šiaurėje ir vakaruose), lapių, [[voverė|voverių]], [[šermuonėlis|šermuonėlių]], [[miškinė kiaunė|miškinių kiaunių]], [[kiškis|kiškių]] ([[baltasis kiškis|baltųjų]] ir [[pilkasis kiškis|pilkųjų]]), [[šeškas|šeškų]], [[kurmis|kurmių]].
 
Upėse ir ežeruose gausu [[žuvys|žuvų]] ([[lašiša|lašišų]], [[upėtakis|upėtakių]], [[sykas|sykų]], [[ešerys|ešerių]], [[lydeka|lydekų]], [[sterkas|sterkų]]), [[karšis|karšių]], [[upinis vėžys|upinių vėžių]].
 
== Gamtos apsauga ==
Suomija labai rūpinasi miškų želdinimu ir [[Europa|Europoje]] pirmauja pagal miško metinį prieaugį vienam gyventojui. Krašte 60% miškų plotų valstybiniai.
 
[[Suomiai]] labai saugo krašto gamtą. Įsteigta jau arti 50 [[nacionalinis parkas|nacionalinių parkų]] ir 15 [[rezervatas|rezervatų]]. Didžiausias nacionalinis parkas yra Lapijoje ([[Laplandija|Laplandijoje]]), krašto šiaurėje. Vertas dėmesio Lemenjokio (1720 km²) nacionalinis parkas.
 
== Turtiniai ištekliai ==
Kraštas turtingas iškasamų žemės turtų. Yra [[geležies rūda|geležies rūdos]], [[Varis|vario]], [[Nikelis|nikelio]], [[Titanas|titano]], [[Volframas|volframo]], [[Uranas (chemija)|urano]], [[Alavas|alavo]], [[Cinkas|cinko]], [[Auksas|aukso]] ir [[Sidabras|sidabro]]. Daug [[Asbestas|asbesto]], [[Grafitas|grafito]] ir [[talkas|talko]].
 
[[io:Geografio di Finlando]]
[[it:Geografia della Finlandia]]
[[mk:Географија на Финска]]
[[nn:Finsk geografi]]
[[no:Finlands geografi]]
113 827

pakeitimai