[[1929]] m. baigė [[Šiaulių mokytojų seminarija|Šiaulių mokytojų seminariją]], [[1932]] m. – [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]]. Mokėsi [[Briuselis|Briuselio]] aukštojoje karo akademijoje, prasidėjus [[2PKAntrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] jos nebaigęs [[1939]] m. grįžo į Lietuvą. [[1940]] m. [[kapitonas]]. Nuo [[1941]] m. pradžios [[LAF|Lietuvių Aktyvistų Fronto]] štabo narys. 1941 m. pavasarį su [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] [[Dvidešimt devintasis teritorinis šaulių korpusas|29-ojo teritorinio šaulių korpuso]] batalionu, kuriam vadovavo, išsiųstas į [[Pabradė|Pabradę]]. Sužinojęs apie gresiantį suėmimą 1941 m. [[birželio 17]] d. pabėgo. Prasidėjus nacių okupacijai [[birželio 22]] d. tapo [[Raseinių apskr]]ities viršininko pavaduotoju, [[1944]] m. balandžio mėn. – viršininku. Gelbėjo lietuvių ūkininkus nuo nacių savivalės. [[1943]] m. suorganizavo nuo okupacinės valdžios nepriklausomą Vytauto Didžiojo šaulių sąjungos kuopą. [[1944]] m. vasario mėn. sukvietė Raseinių apskrityje gyvenančius karininkus ir paragino stoti į [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]]. Atsisakęs apskrities viršininko pareigų išvyko į [[Marijampolė|Marijampolę]], dėstė Karo mokykloje. Prasidėjus TSRS okupacijai nuo baudėjų slapstėsi tėviškėje. [[1948]] m. [[gegužės 23]] d. suimtas. Iki [[1957]] m. kalintas [[Vorkuta|Vorkutos]], [[Taišetas|Taišeto]] lageriuose, vėliau su ištremtais tėvais gyveno [[Irkutsko sritis|Irkutsko srityje]]. [[1964]] m. prisiregistravo [[Baltarusija|Baltarusijoje]], nes į Lietuvą grįžti neleista, bet gyveno [[Adutiškis|Adutiškyje]], vėliau Kelmėje. <ref>Rūta Trimonienė. {{VLE|VII}} 303 psl.</ref>
