|
* garbės nariai.
Nuo 1922 m. akademiko vardas suteiktas 53 mokslininkams. 10 narių akademiko vardas suteiktas iki [[2PKAntrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]], 23 – po jo išeivijoje ir 20-po [[1991]] m. LKMA narių 1956 m. buvo 85, [[1965]] m. – 188, [[1977]] m. – 226, [[1985]] m. – 263, [[2000]] m. – 753 nariai, iš jų apie 150 gyveno užsienyje. [[2008]] m. buvo 21 narys akademikas, apie 300 narių, apie 200 narių pagalbininkų, vienas garbės narys.
== Veikla ==
== Istorija ==
Idėją steigti katalikų mokslo akademiją [[1908]] m. iškėlė kun. [[Pranciškus Petras Būčys]], bet sumanymas tuo metu liko neįgyvendintas. 1922 m. [[spalio 22]] d. steigiamajame susirinkime Kaune išrinkta LKMA valdyba. Iki [[2PKAntrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] LKMA surengė 3 suvažiavimus Kaune ([[1933]] m., [[1936]] m., [[1939]] m.), nuo [[1930]] m. prisidėjo prie [[Lietuviškoji enciklopedija|Lietuviškosios enciklopedijos]] rengimo, leido Suvažiavimo darbus (t. 1 [[1935]] m., t. 2 [[1937]] m., t. 3 1940 m.), biografijų leidinį „Užgesę žiburiai“ (1930 m.). [[1927]] m. [[Adomas Dambrauskas-Jakštas|A. Dambrausko-Jakšto]] iniciatyva pradėta rengti žymių žmonių enciklopedinį žodyną (iki 1940 m. mašinraščiu parengti 5 t.). [[TSRS]] okupacinė valdžia 1940 akademiją uždarė.
Po [[2PKAntrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Lietuvos atstovas Paryžiuje [[Stasys Antanas Bačkis]] laiškais ragino į užsienį pasitraukusius LKMA narius ir vyskupus atkurti akademiją. Romoje [[1954]] m. akademijai atkurti sudaryta Reorganizacinė komisija. Tęstinumą paliudyti į komisijos narius pasiūlyti buvę LKMA centro valdybos nariai [[Zenonas Ivinskis]] ir [[Juozas Eretas]]). 1956 m. pasirašytas LKMA su centru Romoje atkūrimo aktas ir įregistruoti LKMA įstatai. Įsteigti LKMA skyriai, vadinamieji židiniai: [[Čikaga]], [[Niujorkas]], [[Bostonas]], [[Detroitas]], [[Monrealis]], [[Torontas]], [[Daitonas]], [[Miunchenas]], [[Otava]], [[Putnamas]], [[Saint Petersburgas]] ([[Floridos valstija]]), Los Andželas. Visi skyriai priklausė centro valdybai Romoje.
Romoje veikė LKMA padalinys – Dokumentinės medžiagos apie Lietuvos religinę padėtį centras. [[1965]] m. kunigų K. Razmino, P. Jatulio ir R. Krasausko iniciatyva Romoje įkurtas LKMA Istorijos ir religinės kultūros lietuvių institutas. [[1957]]–[[1988]] m. kas trejus metus buvo rengiami LKMA suvažiavimai JAV (Čikaga, Niujorkas, Bostonas, Detroitas, Saint Petersburgas, Los Andželas), [[Vokietija|Vokietijoje]] ([[Hiutenfeldas]]), [[Kanada|Kanadoje]] (Torontas) ir [[Italija|Italijoje]] (Roma). [[1973]] m. prel. P. M. Juras akademijai perleido savo įkurtą Amerikos lietuvių kultūros archyvą (ALKA). Siekiant įteisinti šią nuosavybę pagal JAV veikiančius įstatymus [[1972]] m. Amerikoje veikiantis Lietuvos katalikų mokslų akademijos skyrius [[Konektikutas|Konektikuto valstijoje]] įregistruotas kaip pelno nesiekianti savarankiška organizacija ir tokiu statusu veikia iki šiol.
|
