Gimė ir augo Kėdainiuose. 1941 metais vokiečių kilmės Rolofų šeima repatriavo į [[Vokietija|Vokietiją]]. Tėvas žuvo [[2PKAntrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais. Su motina Zofija Hofneriene persikėlė į [[Lenkija|Lenkiją]], tarnavo Lenkijos laivyne. 1954 m. iš [[Gdynė]]s persikėlė į [[Punskas|Punską]]. Rašė tautiškumą keliančius straipsnius į Lenkijos lietuvių [[Aušra (žurnalas)|žurnalą „Aušra“]], jo iniciatyva buvo įsteigti [[Punsko Lietuvių kultūros namai]]. P.Rolofo pastangų dėka [[Kreivėnai|Kreivėnų]] kaime buvo atidengtas paminklinis akmuo knygnešiui [[Povilas Matulevičius|Povilui Matulevičiui]]. Vėliau grįžo į Lietuvą ir dirbo Kaune bei Kėdainiuose dailininku. Tyrinėjo Lietuvos [[piliakalnis|piliakalnius]], dar ir šiandien Lietuvos istorikai naudojasi jo 1957 m. apie [[Kėdainių rajonas|Kėdainių raj.]] [[Pilionių piliakalnis|Pilionių piliakalnį]] surinktais duomenimis. Atkūrus [[Nepriklausomybė|Nepriklausomybę]], Petras Rolofas tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu.
Dar nuo tarybinių laikų platindavo nurašytą lietuvišką spaudą [[Baltarusija|Baltarusijos]], [[Rusija|Rusijos]] [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srities]] ir Lenkijos lietuvių tarpe. Veikla ypač suaktyvėjo po 1991 metų. Vien į Lenkiją siuntų su laikraščiais ir žurnalais buvo nugabenta keletas tonų.
