Belgijos monarchija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Sutrumpinimo Vokietijos panaikinimas |
S Taisomos vidinės nuorodos |
||
Eilutė 9:
Ekonomiškai sustiprėjusi Belgija, laviruodama tarp [[Vokietija|Vokietijos]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]], dalyvavo [[Afrika|Afrikos]] padalijime. [[1885]] m. Berlyno konferencija pripažino Kongą asmenine karaliaus [[Leopoldas II|Leopoldo II]] ([[1865]]-[[1909]] m.) valda, kurią parlamentas [[1908]] m. paskelbė Belgijos kolonija ([[Belgijos Kongas]]). Per [[1PK|Pirmąjį pasaulinį karą]] didžiąją Belgijos dalį okupavo Vokietija. [[1919]] m. [[Versalio taika]] panaikino šalies neutralitetą, Belgijai atiteko buvusios Vokietijos kolonijos [[Ruanda]] ir Burundis.
Po karo ūkis stiprėjo, tačiau visuomenėje didėjo [[olandų kalba|olandų kalbos]] tarme kalbančių flamandų bei [[prancūzų kalba]] kalbančių valonų kultūriniai ir religiniai prieštaravimai. [[1930]] m. parlamentas šalį padalijo į du kalbinius regionus: šiaurę, administruojamą olandų (flamandų) ir prancūzų pietus. 1934 m. sostą paveldėjęs [[Leopoldas III]] grįžo prie neutralumo politikos, kuri paskelbta 1936 m., bet nebuvo sėkminga: prasidėjus [[
Po karo Belgija tapo aktyvia daugelio tarptautinių organizacijų nare, nuo [[1945]] m. [[JT|Jungtinių Tautų]], nuo [[1949]] m. [[NATO]] narė steigėja. Plėtojosi [[demokratija]]. [[1948]] m. moterys gavo rinkimų teisę, [[1960]] m. Belgijos Kongui, [[1962]] m. Ruandai ir Burundžiui suteikta nepriklausomybė. Bet vidaus raidos svarbiausias bruožas ir toliau buvo bei gilėjo flamandų ir valonų konfliktas. [[1993]] m. konstitucinės pataisos pertvarkė šalį iš unitarinės į federacinę valstybę, padalijo ją į olandiškai (flamandiškai), prancūziškai ir [[vokiečių kalba|vokiškai]] kalbančias bendruomenes. <ref>{{VLE|III}}, 20 psl. </ref> Kol kas tik karaliaus autoritetas šalį sulaiko nuo tolesnio skilimo.
| |||