Mokėsi Pumpėnų pradžios mokykloje ir [[Pasvalio Petro Vileišio gimnazija|Pasvalio gimnazijoje]]. [[1943]] m. baigė paskutiniąją [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Medicinos fakulteto laidą, kurią baigė 72 gydytojai, bet Lietuvoje liko tik 37.
[[1944]] m. paskirtas [[Joniškis|Joniškio]] ligoninės ir ambulatorijos vedėju, atkūrė [[2PKAntrasis pasaulinis karas|Antrasis pasaulinis karo]] sugriautą [[Joniškio rajonas|Joniškio rajono]] sveikatos apsaugos sitemą. [[1946]] m. paskirtas dar ir rajono sveikatos apsaugos skyriaus vedėju. [[1950]] m. Lietuvoje atlikus administracinę teritorinę reformą paskirtas Šiaulių srities sveikatos apsaugos skyriaus vedėju. Kartu pradėjo dirbti ir Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoju rentgenologu. [[1953]] m. paskirtas Šiaulių respublikinės ligoninės vyriausiuoju gydytoju ir visą energiją skyrė jos įrengimui, aprūpinimui pažangiausia technika ir technologijomis, o vėliau – sveikatos apsaugos sistemos sukūrimui Šiauliuose. Šias pareigas ėjo 23 metus, buvo gerbiamas kolektyvo ir mylimas pacientų. Vadovaujant K. Knizikevičiui Šiauliuose buvo baigta naujos respublikinės ligoninės statyba (architektas [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis]]), iškilo nauji gydymo įstaigų pastatai, įsteigtos naujos specializuotos ligoninės ir dispanseriai, išsiplėtė poliklinikų ir ambulatorijų tinklas, išaugo nauja specialistų karta, pradėtas mokslinis tiriamasis darbas. Jo vadovaujami septyni gydytojai apgynė disertacijas ir gavo mokslinius vardus. Kartu K. Knizikevičius dirbo ir gydytoju rentgenologu, aktyviai dalyvavo Šiaulių krašto rentgenologų mokslinės draugijos darbe, ruošė leidinius ir organizavo mokslines konferencijas. Jo sukaupta patirtis ir profesionalumas leido išsaugoti gyvybę ir sveikatą daugeliui Šiaulių miesto ir krašto žmonių. Sulaukęs pensinio amžiaus nenutraukė darbinės veiklos, dar 23 metus dirbo rentgenologo darbą, ugdė jaunus specialistus. 40 metų rašė Šiaulių krašto sveikatos apsaugos istoriją.
