Anicetas Arminas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kvitas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
 
Kvitas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 8:
[[1958]] - [[1970]] [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, nuo [[1969]] e. doc. pareigas. [[1964]] - [[1970]] Choro dirigavimo katedros vedėjas ir studentų choro studijos vadovas. Jis pirmasis chorą perskyrė į dvi dalis: studijų ir koncertuojantį. Pastarajame dainavo muzikalesni ir gerus balsus turintys studentai. Choro repertuarą papildė sudėtingesniais lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniais, pagyvino jo koncertinę veiklą.
 
Nuo [[1977]] [[Šiauliai|Šiaulių]] pedagoginio instituto Muzikos katedros vyr. dėstytojas, nuo [[1979]] docentas, [[1978]] - [[1981]] merginų choro „Pavasaris" meno vadovas ir dirigentas. Merginas išmokė sudėtingesnių kūrinių, su jomis koncertavo [[Lietuva|Lietuvoje]] ir [[Lenkija|Lenkijoje]], dalyvavo [[1980]] respublikinėje dainų šventėje ir [[1981]] Baltijos respublikų studentų dainų šventėje „Gaudeamus„[[Gaudeamus]]-VIII" [[Ryga|Rygoje]]. [[1981]] - [[1983]] [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] Klaipėdos fakultetų Choro dirigavimo katedros docentas, vėliau e. prof. pareigas. [[1989]] - [[1992]] Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi instituto Muzikos katedros vedėjas, nuo [[1990]] profesorius, vadovavo muzikos mokytojų mišriajam chorui.
 
Nuo [[1992]] rudens [[Lietuvos muzikos akademija|Lietuvos muzikos akademijos]] Kauno fakulteto Choro dirigavimo katedros profesorius, [[1992]] - [[1994]] choro studijos vadovas - chorą parengė [[1941]] Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Kaunas|Kaune]] ir [[Vilnius|Vilniuje]].
Eilutė 18:
[[1975]] - [[1993]] Vilniaus miesto vyrų choro „Varpas" meno vadovas ir dirigentas. Kolektyvą išmokė sudėtingų [[Džiuzepė Verdis|G. Verdi]], [[Richardas Vagneris|R. Wagnerio]], [[Šarlis Guno|Ch. Gounod]], [[Johanas Bramsas|J. Brahmso]], F. Liszto, P. Ebeno, G. Ernesakso, K. Prosnako ir kitų autorių kūrinių, surengė daug koncertų [[Lietuva|Lietuvoje]], dainavo [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]], Kuboje, [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] ir kitur. Chorą parengė dainų šventėms ir chorų sąskrydžiams. [[1980]] ir [[1985]] respublikinių dainų švenčių konkursuose „Varpui" pripažintas geriausio vyrų choro vardas [[Lietuva|Lietuvoje]], pirmųjų ir kitų prizinių vietų jis pelnė ir kituose respublikiniuose konkursuose. Kolektyvą parengė [[1990]] Lietuvos tautinei dainų šventei, padarė įrašų Lietuvos radijuje ir televizijoje. Paskutinį kartą A. Arminas „Varpui" dirigavo [[1996]] m. [[kovo 23]] d. Vilniaus universiteto didžiojoje auloje kolektyvo 40-mečio jubiliejiniame koncerte.
 
A. Arminas buvo respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas arba narys, choro dirigavimo valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas arba narys. [[1977]], [[1980]] ir [[1985]] respublikinių dainų švenčių dirigentas, [[1978]] ir [[1983]] respublikinių moterų ir vyrų chorų sąskrydžių [[Šiauliai|Šiauliuose]] dirigentas, [[1968]] ir [[1981]] Baltijos studentų dainų švenčių „Gaudeamus„[[Gaudeamus]]-IV" [[Vilnius|Vilniuje]] ir „Gaudeamus„[[Gaudeamus]]-VIII" [[Ryga|Rygoje]] dirigentas, [[1990]] Lietuvos tautinės dainų šventės ir [[1941]] Pasaulio lietuvių dainų šventės [[Kaunas|Kaune]] ir [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas. Spaudoje paskelbė daug straipsnių, koncertų recenzijų, ypač mėgo rašyti kritikos straipsnius. Parašė ir išleido keletą brošiūrų chorų istorijos ir interpretacinio meno klausimais: „Lietuviškos choro literatūros užuomazgos ir raidos bruožai" ([[1984]]), „Lietuviškų chorų ištakos" ([[1988]]), „Kai kurios Tarybų Lietuvos chorų problemos" ([[1989]]), „Iš chorvedybos dirigavimo praktikos" ([[1991]]). Buvo nuvykęs į JAV, surinko žinių apie dainininką Stasį Baranauską ir išleido nedidelę knygelę ([[1996]]). Taip pat surinko duomenų ir apie kitus garsius lietuvių dainininkus. [[1998]] išleista A. Armino knyga „Lietuvių chorai tautinės savimonės ir muzikinės kultūros žadintojai". A. Arminas vienas pirmųjų [[Lietuva|Lietuvoje]] chorvedžių [[1969]] apgynė menotyros mokslų kandidato disertaciją. Harmonizavo ir aranžavo dainas chorams. [[1980]] jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.
 
==Šaltinis==