Žolės riedulys: Skirtumas tarp puslapio versijų

10 baitų pašalinta ,  prieš 12 metų
S
wiki sintakse 3
S (wiki sintakse 2)
S (wiki sintakse 3)
'''Žolės riedulys''' – komandinis žaidimas, kuris žaidžiamas ant žolės su lazda ir kamuoliuku tarp dviejų komandų.
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:Antiek hockey.JPG|thumb|Antikos žolė riedulio žaidėjų Nacionalinis archeologinis muziejus Atėnuose, Graikijoje.]]
 
Šio žaidimo šaknys yra žiloje senovėje. Manoma, kad šis [[sportas]] [[Egiptas|Egipte]] buvo žaidžiamas dar 4000 metų pr. [[Jėzus Kristus|Kr]]., o [[Etiopija|Etiopijoje]] - 1000 metų pr. [[Jėzus Kristus|Kr]]. Teigiama, kad žolės riedulys yra seniausias [[pasaulis|pasaulyje]] [[žaidimas]], kuriam reikalingos lazdos ir kamuoliukas. Įvairiuose muziejuose netrūksta įrodymų, kad šį [[žaidimą]] po [[egiptiečiai|egiptiečių]] ir [[etiopai|etiopų]] pamėgo [[graikai]] ir [[romėnai]]. Dar prieš [[Kristupas Kolumbas|Kristupo Kolumbo]] kelionę į [[Naujasis pasaulis|Naująjį pasaulį]] ten žolės riedulį žaidė [[actekai]].
 
Spėjama, kad angliškas žolės riedulio pavadinimas kilo nuo prancūziško žodžio "hoquet". Taip [[prancūzai]] [[viduramžiai]]s vadino [[žaidimas|žaidimą]] su lazdomis ir kamuoliuku. Šiuolaikinis žolės riedulys išsivystė 18-ojo amžiaus viduryje [[Anglija|Anglijos]] [[mokykla|mokyklose]], o oficialia šios sporto šakos įteisinimo data laikomi [[1861]] metai. Tada pietryčių [[Londonas|Londone]] buvo įkurtas pirmasis žolės riedulio klubas pasaulyje - "Blackheath". Netrukus kitas Anglijos sostinės klubas - "Teddington" - parengė pirmąsias [[taisyklė|taisykles]]. Jose pirmą kartą buvo uždrausta liesti kamuoliuką rankomis, kelti lazdas aukščiau pečių ir įvesta smūgiavimo zonos [[taisyklė]]. [[1886]] metais šios naujovės buvo įtrauktos į oficialias tuomet įkurtos Anglijos žolės riedulio asociacijos [[taisyklė|taisykles]].
 
[[Lietuva|Lietuvoje]] žolės riedulys prigijo tik iš trečio karto. Pirmasis 1954 metais tuometinio [[Lietuvos Kūno kultūros institutas|Lietuvos Kūno kultūros instituto]] (LKKI)studentus su šiuo žaidimu supažindino žinomas krepšinio ir rankinio treneris Valerijus Grešnovas. Jo iniciatyva [[Kaunas|Kaune]] suburta vyrų žolės riedulio komanda [[1955]]-aisiais debiutavo 1-ajame [[SSRS]] sąjunginiame turnyre ir užėmė 5-ąją vietą. Po metų jau "Žalgirio" pavadinimu kauniečiai buvo 7-ti. [[1956]]-aisiais lietuviai Kaune taip pat žaidė draugiškas rungtynes su SSRS rinktinės 1-ąja ir 2-ąja komandomis ir tik po atkaklios pralaimėjo joms atitinkamai 0:3 ir 0:1. Tuo pirmasis žolės riedulio etapas Lietuvoje ir baigėsi.
 
Antras bandymas populiarinti žolės riedulį buvo [[1968]]-aisiais. Trenerio Adolfo Mickaus suburti LKKI studentai ir ledo ritulininkai Lietuvos rinktinės vardu išvyko į 3-iąjį sąjunginį turnyrą, kuriame buvo kovojama dėl kelialapių į 1969-ųjų SSRS čempionatą. Lietuviai pralaimėjo daugumą rungtynių ir turėjo žaisti papildomus mačus su Latvija. Kaune "Inkaro" stadione sužaista lygiosiomis 0:0, o [[Ryga|Rygoje]] pralaimėta 0:1. Po šios nesėkmės žolės riedulys beveik 10 metų Lietuvoje buvo pamirštas.
 
Trečias bandymas siejamas su jaunu gydytoju terapeutu Feliksu Paškevičiu. Jis [[1977]] metų vasarą savo iniciatyva išvyko į [[Maskva|Maskvą]] susipažinti su žolės rieduliu ir rudenį pradėjo kviesti Šiaulių merginas į naujos sporto šakos treniruotes. SSRS žolės riedulys jau buvo žaidžiamas porą metų - 1975-aisiais pirmoji komanda buvo įkurta Andižane (Uzbekija).
 
== Apie žaidimą ==
[[Vaizdas:Hockey field.svg|thumb|right|Žolės riedulio aikštės shema.]]
 
Žolės riedulyje, kaip ir [[futbolas|futbole]], yra naudojamos įvairios žaidėjų išsidėstymo schemos, kurias nustato trenerių štabas.
 
'''Pagrindinės žolės riedulininkų pozicijos:'''
[[Puolėjas|'''Puolėjai''']] – atakuojantys žaidėjai, kurie, gavę kamuolį iš komandos [[draugas|draugų]], stengiasi klaidindami gynėjus bei perduodami kamuolį komandos draugams sukurti progas įvarčiams įmušti arba patys įmušti įvartį. Jų darbas gynyboje – neleisti priešininkų komandai sukurti atakos.
 
[[Saugas|'''Saugai''']] – aikštės vidurio žaidėjai, kurie turi padėti atakuoti puolėjams ir gintis gynėjams. Saugai gali būti atraminiai (arčiau gynėjų, atlieka daugiau gynybines funkcijas), vidurio (kontroliuoja žaidimą aikštės viduryje) bei atakuojantys (žaidžia po puolėjais ir jiems padeda kurti atakas).
 
[[Gynėjas|'''Gynėjai''']] – gynybinio plano žaidėjai, kurių tikslas – neleisti varžovų žaidėjams priartėti prie ginamų vartų. Jei vartininkas išbėga iš vartų (pavyzdžiui, per mažąjį kampinį), tai gynėjas arba du dažniausiai pavaduoja vartininką, tačiau vartus ginti gali tik lazda. Gynėjai dažniausiai dalyvauja atakose tik mažųjų kampinių metu ir, žinoma, kontratakų metu.
 
[[Vartininkas|'''Vartininkas''']] – žaidėjas, kurio tikslas – atmušti į vartus skriejantį kamuoliuką. Vartininkas dėvi įvairių kūno dalių apsaugas. Jis vartus gali ginti visomis kūno dalimis bei lazda. Vartininkas yra paskutinė komandos gynybos grandis.
* '''[[Įvartis]]''' – jis gali būti pelnomas tik 3 būdais: iš žaidimo, iš mažojo kampinio, iš baudinio. Įvarčiai iš žaidimo gali būti įmušti tik iš "smūgiavimo apskritimo" - pusės apskritimo ploto prieš varžovų vartus. Įvartis pelnytas po smūgio iš už šios zonos ribų yra neįskaitomas.
 
* '''Mažieji kampiniai''' – žaidimo [[momentas]]. Mažasis kampinis skiriamas tada, kai priešininkų komandos žaidėjai pažeidžia taisykles smūgiavimo zonoje. Kuomet teisėjas paskiria mažąjį kampinį, žaidimas sustabdomas ir abiejų komandų žaidėjai užima savo vietas: vienas puolėjas su kamuoliuku atsistoja prie galinės aikštės linijos, kiti laukia prie "smūgiavimo apskritimo" (visi privalo būti už jo ribų). Iki 5 gynėjų (įskaitant vartininką) laukia mažojo kampinio pradžios už galinės linijos. Jie gali būti ir pačiuose vartuose, ir šalia jų. Kiti besiginančios komandos žaidėjai mažojo kampinio pradžios privalo laukti už aikštės centro linijos. Mažasis kampinis prasideda, kai kamuoliukas perduodamas vienam iš prie "smūgiavimo zonos" linijos laukiančių žaidėjų. Pirmą kartą puolėjai prie kamuoliuko privalo prisiliesti už "smūgiavimo zonos" ir gali smūgiuoti į vartus tik į ją įžengę. Kai puolančios komandos žaidėjas nuo galinės linijos pasiunčia kamuoliuką savo partneriams, į "smūgiavimo zoną" gali įbėgti gynėjai ir daryti viską, kad apgintų savo vartus.
 
* [[Smūgis|'''Smūgis''']] – žaidimo momentas, kai atitraukus lazdą nuo kamuoliuko ja užsimojama ir smūgiuojamas kamuoliukas. Žolės riedulininkų smūgiai skirstomi į 2 kategorijas, angliškai vadinamas "hit" ir "flick" arba "scoop". Po mažojo kampinio smūgiuoti į vartus galima tik 460 milimetrų aukštyje. Ar viskas buvo pagal taisykles, galima nesunkiai nustatyti pagal garsą, nes būtent tokio aukščio lenta yra įrengta už vartų. Atsimušus į ją kamuoliukui, pasigirsta specifinis garsas. Bandant pelnyti įvartį kitais būdais, kamuoliukas lazda į vartus ne smūgiuojamas, o metamas.
 
* '''Baudinys''' - vieno žaidėjo smūgis iš 6,40 metrų atstumo į tik vartininko ginamus vartus. Visi kiti komandų nariai privalo pasitraukti už 23 metrų apskritimo ribos. Tokie smūgiai dažniausiai yra skiriami už grubų gynėjų žaidimą "smūgiavimo zonoje" prie savo vartų. Baudinių metu rungtynių [[laikas]] yra sustabdomas.
427 096

pakeitimai