Žiotelė: Skirtumas tarp puslapio versijų

5 baitai pašalinti ,  prieš 13 metų
S
wiki sintakse 3
S (wiki sintakse 2)
S (wiki sintakse 3)
'''Žiotelė''' - nedidelė angelė [[lapas|lapo]] [[epidermis|epidermyje]], pro kurią į lapo vidų patenka [[fotosintezė|fotosintezei]] reikalingas [[anglies dioksidas]] ir [[kvėpavimas|kvėpavimui]] būtinas [[deguonis]].
 
== Sandara ==
[[Vaizdas:Tomato leaf stomate 1.jpg|thumb|right|260px|[[Pomidoras|Pomidoro]] lapo žiotelė]]
Žiotelę sudaro dvi varstomosios [[ląstelė]]s, tarp kurių yra plyšys. Šio plyšio platumas nepastovus ir priklauso nuo žiotelės varstymosi. Dieną jos būna praviros, o naktį beveik uždaromos. Varstymasis priklauso nuo šiose ląstelės esančio [[turgorinis slėgis|turgorinio slėgio]]. Be to, varstomosios ląstelės turi [[chloroplastas|chloroplastus]], ir todėl jos yra žalios. Šalia varstomųjų ląstelių išsidėsčiusios [[leukoplastas|leukoplastus]] turinčios pagalbinės žiotelės ląstelės, kurių būna dvi arba keturios. Pačių varstomųjų ląstelių vidinė sienelė, esanti į plyšio vidų, yra storesnė, o priešingoje pusėje (dorsalinė) – plonasienė. Kai į šią ląstelė priteka vandens, išsitempia dorsalinė sienelė ir ląstelė pasidaro kreiva, o žiotelės plyšys padidėja.
 
== Žiotelių varstymasis ==
Žiotelių varstymasis priklauso nuo apšviestumo. Rytą jos atsidaro, o vakare užsidaro. Tai yra susiję su [[krakmolas|krakmolo]], esančio varstomųjų ląstelių chloroplastuose suskaidymu ir vandens įsiurbimo padidėjimu iš gretimų pagalbinių ląstelių. Dėl tokios priežasties žiotelė atsidaro, o vakare vyksta priešingai – varstomosiose ląstelėse esantis cukrus pereina į krakmolą, sulčių koncentracija sumažėja, ir šių ląstelių dalis vandens pereina į pagalbines, todėl žiotelės užsidaro.
 
== Žiotelių išsidėstymas ==
Žiotelių skaičius priklauso nuo augalo rūšies. Pavyzdžiui, beginklės [[dirsė]]s lapų epidermyje viename kvadratiniame milimetre jų yra apie 30, [[kopūstas|kopūsto]] – 200-300, [[klevas|klevo]] – apie 550, [[lanksva|lanksvos]] – apie 1300. Drėgnose vietose augančių augalų žiotelės yra abiejose lapų pusėse. Sausesnių vietų augalų žiotelės paprastai tik vienoje pusėje – [[dviskilčiai|dviskilčių]] apatinėje, o [[migliniai|miglinių]] – viršutinėje pusėje. Vandens paviršiuje pludūriuojančių lapų (pvz., [[vandens lelija|vandens lelijų]] ir [[lūgnė|lūgnių]]) žiotelės tik viršutinėje lapo pusėje, o vandens augalai, kurių visi lapai panirę, žiotelių iš viso neturi (pvz.: [[plūdė]]s, [[elodėja|elodėjos]]). Miglinių augalų žiotelės išsidėsčiusios eilėmis išilgai lapo lakšto, o kitų jos padrikai išsimėčiusios lapo epidermyje.
 
Augalo gyvenimo sąlygos taip pat svarbios žiotelių išsidėstymui. Sausų vietų augalų žiotelės įdubusios ir nuo išdžiūvimo apsaugotos savotiškomis briaunomis, o drėgnų vietų – žiotelės truputį pakilusios, kad lengviau anglies dioksidas patektų į lapus ir galėtų garinti vandenį.
{{Commons|Category:Stoma|no=T}}
 
427 096

pakeitimai