Jeronimas Kačinskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Jeronimas Kačinskas''' ([[1907]] m. [[balandžio 17]] d. [[Viduklė]]je – [[2005]] m. [[rugsėjo 15]] d. [[Bostonas|Bostone]], [[JAV]]) – kompozitorius, dirigentas, pedagogas.

 

 

 

Pirmąsias [[muzika|muzikos]] žinias gavo iš tėvo vargonininko Jeronimo Kačinsko ([[1872]]–[[1936]] m.). Tėvas buvo baigęs [[Raseiniai|Raseinių]] dviklasę mokyklą ir [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]] vargonininkų kursus. Vargonininkavo ir vadovavo chorams Viduklėje, [[Kuršėnai|Kuršėnuose]], [[Micaičiai|Micaičiuose]], [[Papilė]]je ir [[Viekšniai|Viekšniuose]].

[[1942]]–[[1944]] m. dirigavo Vilniaus operai: Džiuzepės Verdi „Traviata“, Šarlio Guno „Faustą“, [[Džakomas Pučinis|Džakomo Pučinio]] „Madam Butterflay“, [[Džoakinas Rosinis|Džoakino Rosinio]] „Sevilijos kirpėją“. Iš viso dirigavo apie 250 operų spektaklių. [[Lietuva|Lietuvoje]] – daugiau kaip 600 simfoninės ir vokalinės muzikos koncertų.

 

 

1944 m. rudenį J. Kačinskas pasitraukė į [[Vakarai|Vakarus]]. Iš pradžių apsistojo [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] ([[Lednica|Lednicoje]]), o [[1945]] m. persikėlė į [[Vokietija|Vokietiją]] – Landshuto lietuvių pabėgėlių stovyklą, paskui – į [[Augsburgas|Augsburgo]] priemiestį Hochfeldą. Aktyviai įsijungė į kultūrinį gyvenimą: akompanavo solistams, vargonininkavo bažnyčioje per lietuvių pamaldas, Augsburge vadovavo 60 dalyvių mišriajam chorui ir simfoniniam orkestrui, rengė koncertus. [[1946]]–[[1947]] m. jo suburtas choras organizavo jungtinius Baltijos tautų koncertus. 1947 m. [[sausio 25]] d. Augsburgo Ludwingsbane prestižinėje salėje surengė didelį choro ir simfoninės muzikos koncertą. Chorui iširus, su nedidele moterų vokaline grupe giedojo Hochfeldo Šv. Antano bažnyčioje, kur ir vargonininkavo. Sukūrė poemą „Giesmė į šviesą“, ją [[1948]] m. atliko su Augsburgo simfoniniu orkestru, parašė dvi giesmes: „Didis, Galingas“ ir „Rex Christe“.

Nuo 1987 m. J. Kačinsko muzika vis dažniau pradėjo skambėti ir [[Lietuva|Lietuvoje]]. [[1982]] m. kompozitorius apdovanotas JAV LB Kultūros tarybos premija, nuo [[1989]] m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narys. [[1991]] ir [[1992]] m. lankėsi Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Viduklėje), 1991 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline premija (įteikta 1992 m. [[vasario 17]] d. Vilniaus rotušėje). 1991 m. suteiktas Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardas ir chorinės bendrijos „Aukuras“ garbės nario vardas, [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] Menų fakulteto garbės profesoriaus vardas, 2-oji vaikų muzikos mokykla pavadinta Jeronimo Kačinsko vardu.

 

 

Gausi ir įvairi J. Kačinsko kūryba – iš viso daugiau kaip 100 kūrinių. Tai originalios ir harmonizuotos liaudies dainos mišriems, vyrų, moterų chorams ir solistams, giesmės, mišios, kantatos. Paminėtinos didesnio populiarumo įgijusios jo dainos chorams „Pjovėjas“, „Beržas“, „Per girias“, „Rauda“, „Žvangučiai“, „Kelionės daina“, „Vidurnakčio tyla“. Giesmės: „Didis, Galingas“, „Ave Maria“, „Gimimo giesmė“, „Malda“, „Sanctus“, „Rex Christe“, „Neapleisk mūsų“, „Šventa naktis“ ir kt. Stambus kūrinys „Missa in Honorem Immaculati Cordis Beatae Mariae Virginis“, „Missa brevis“, „Te Deum laudamus“, „Mišios Šventosios Dvasios garbei“, „Mišios Švenčiausios Jėzaus Širdies garbei“ ir kt. Minėtinos kantatos „Saulės giesmė“ ir „Ateities giesmė“, vieno veiksmo opera „Juodas laivas“. Kompozitorius sukūrė muzikos dramos spektakliams, nemaža simfoninių ir kamerinių kūrinių.

[[1997]] m. išleista stambi muzikologės Danutės Petrauskaitės knyga „Jeronimas Kačinskas“.

 

 

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.