Zita Žemaitytė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S VP-Bot: Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Eilutė 1:
'''Zita Žemaitytė''' (g. [[1923]] m. [[liepos 26]] d. [[Vilkaviškis|VilkaviškVilkaviškyje]]yje - mirė [[2009]] m. [[gegužės 18]] d.) - menotyrininkė, dailėtyrininkė, dailės istorikė, [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija|Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos]] laureatė, [[Lietuvos dailininkų sąjunga|Lietuvos dailininkų sąjungos]] narė.
 
== Biografija ==
 
Zita Žemaitytė gimė 1923 m. liepos 26 d. Vilkaviškyje. [[1944]] baigė Vilkaviškio g-ją. [[1950]] m. tuomečiame [[Vilniaus universitetas|VU]] Istorijos ir filologijos fakulteto Muzeologijos skyriuje įgijo meno istorikės specialybę. Z.Žemaitytė yra lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininko [[Paulius Galaunė|Pauliaus Galaunės]] mokinė.<br />
[[2009]] m. [[gegužės 18]] d. - mirė, palaidota Seniavos kapinėse (Seniavos pl., Kaunas).
 
== Darbinė veikla ==
 
Baigusi studijas, Z. Žemaitytė kurį laiką dirbo įvairiose įstaigose, o [[1959]] m. įsidarbino Kultūros ministerijoje.<br />[[1966]] m. įkūrus Mokslinę-metodinę kultūros paminklų apsaugos tarybą, kurios pagrindinis tikslas buvo kultūros paminklų apskaita ir registravimas, Z. Žemaitytė pradėjo dirbti dailės sekcijoje, o [[1975]]-[[1980]] m. ėjo Mokslinės-metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos pirmininkės pareigas. Nuo [[1968]] m. dailės skyriaus dailėtyrininkai pradėjo organizuoti kasmetines žvalgomąsias ekspedicijas, registruoti ir inventorizuoti dailės ir kultūros paminklus. Tarybos narių pastangomis buvo apvažiuota visa Lietuva, sukauptos medžiagos pagrindu parengtas ir [[1973]] m. išleistas „Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas“, tapęs parankine kiekvieno menotyrininko knyga. Vėliau, Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje įkūrus Kultūros paminklų sąvado redakciją, [[1980]]-[[1982]] m. Z. Žemaitytė dirbo šios redakcijos vedėja, rūpinosi „Kultūros paminklų sąvado“ tomų rengimu, taip pat išleido vadovą „300 kultūros paminklų“ (1980), į kurį sudėjo reikšmingiausius dailės objektus.
 
== Kūryba ir visuomeninė veikla ==
 
Dailėtyrininkė yra daugelio dailėtyros straipsnių autorė: „Domicėlė Tarabildienė“ ([[Vilnius]], [[1973]]) „Šiuolaikinių lietuvių dailininkų“ serijos albumas „Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė“ (Vilnius, 1979). Už [[1984]] m. „Vagos“ leidyklos išleistą monografiją „Paulius Galaunė“ ir profesoriui dedikuotą ne mažiau reikšmingą, gausiai iliustruotą studiją „Lionginas Šepka“ apie iškilaus šiuolaikinio dievdirbio kūrybą [[1990]] m. Zitai Žemaitytei paskirta [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija]]. [[1987]] m. kartu su [[Marcelijus Martinaitis|Marcelijumi Martinaičiu]] parengė albumą „Ipolitas Užkurnys“, apie įvairių rūšių liaudies dailę ir jos kūrėjus nuolat skelbė straipsnius periodinėje spaudoje.
[[1998]] m. „Baltų lankų“ leidykla išleido Z.Žemaitytės monografiją apie dailininko [[Adomas Varnas|Adomo Varno]] gyvenimą ir kūrybą.<br />
Taip pat parašė daugiau nei 200 str. „Kultūros baruose“, „Pergalėje“, „Literatūroje ir mene“ ir kt. leidiniuose apie skulptūrinius paminklus, menininkus aut. Kelios apybraižos apie dail. [[Domicėlė Tarabildienė|D.Tarabildienę]], [[Lionginas Šepka|L.Šepką]], [[Antanas Kmieliauskas|A.Kmieliauską]] buvo išspausdintos latvių, lenkų, anglų leidiniuose.