Mažų sąnaudų oro linijų bendrovė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:low.cost.carrier.easyjet.arp.jpg|thumb|250px|right|Jungtinės Karalystės mažų kainų oro linijų „[[Easyjet]]“ lėktuvas Boeing 737-700 Bristolio oro uoste]]
'''Žemų sąnaudų oro linijų bendrovė''' (arba kitaip '''žemų kainų bendrovė''') – tai tokia [[oro linijų bendrovė]], kuri skraidina keleivius už santykinai mažesnę kainą, tačiau neteikdama daugelio paprastai keleiviams teikiamų paslagų. Šis [[verslo modelis]] atsirado [[JAV]], XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje jis paplito Europoje, o vėliau – ir daugelyje kitų pasaulio regionų.
==Terminas==
Eilutė 21:
* Papildomų mokesčių „atsiejimas“ (reklamuojama "grynoji" skrydžio kaina, į kurią neįeina oro uosto mokestis ir kiti mokesčiai, kuriuos keleivis privalo sumokėti).
Konkreti žemų išlaidų bendrovė nebūtinai turi taikyti visas aukščiau išvardintas priemones.
== Istorija ==
[[Vaizdas:Ryanair_pescara_03.jpg|thumb|right|350px|[[Ryanair]] Boeing 737-800
Pirmoji bendrovė, [[1949]] m. pradėjusi taikyti žemų išlaidų principus, buvo [[JAV]] oro linijų bendrovė „Pacific Southwest Airlines“.
[[1971]] m. verslą pradėjo, o nuo [[1973]] m. pradėjo veikti pelningai bendrovė [[Southwest Airlines]], dar labiau išplėtojusi šį verslo modelį.
XX a. 10 dešimtmečio pradžioje Europos Sąjungos šalyse pradėjus dereguliuoti ir liberalizuoti oro pervežimų rinką, žemų kaštų modelis pradėtas taikyti ir Europoje – didžiausios sėkmės susilaukė [[1991]] m. veiklą pradėjusi Airijos bendrovė [[Ryanair]] ir nuo [[1995]] m. veikianti Jungtinės Karalystės bendrovė [[Easyjet]].
[[2000]] m. žemų kaštų modelis pradėtas taikyti Azijoje (Malaizijos AirAsia) ir Australijoje (Virgin Blue), 2006 m. buvo pranešta apie žemų išlaidų oro linijų įsikūrimą tokiose šalyse kaip Meksika ir Saudo Arabija.
Žemų išlaidų oro linijų sėkmę lemia tai, kad daugeliui keleivių pagrindinis faktorius, kuriuo remdamiesi jie renkasi vežėją, yra kaina. Kadangi tradicinių, "visas paslaugas teikiančių", oro linijų bendrovių išlaidos yra didesnės, jos paprastai negali kaina konkuruoti su žemų išlaidų vežėjais. 2001-2003 m., kai aviacijos verslui pakenkė terorizmo aktai, karai, infekcijų ([[SARS]] plitimas, didžioji dalis tracininių oro linijų patyrė didelių nuostolių, tuo tarpu daugelis žemų išlaidų bendrovių išliko pelningos.
Kai kurios tradicinės aviakompanijos įsteigė savus žemų išlaidų padalinius (pvz., [[KLM]] – Buzz, [[British Airways]] – Go, Air India – Air India Express, United – Ted), tačiau daugeliu atvejų šie padaliniai atėmė keleivius iš pačių steigėjų bendovių, o ne iš kitų žemų išlaidų oro linijų. Esama ir sėkmingų žemų išlaidų padalinių veiklos pavyzdžių, pvz., BMI padalinio Bmibaby, bei Germanwings (49% akcijų priklauso bendrovei [[Lufthansa]]).
[[2004]] m., centrinės Europos šalims (tarp jų ir Lietuvai) įstojus į Europos Sąjungą, ES vidaus rinkos taisyklės aviacijos srityje pradėtos taikyti ir joms. Išnykus suvaržymams, Vakarų Europos žemų išlaidų oro linijų bendrovės pradėjo plėstis į centrinę Europą.
[[2004]] m. pradėjo veikti pirmoji centrinės Europos žemų išlaidų oro linijų bendrovė – Vengrijos [[Wizzair]].
Nuo [[2005]] m. bendrovė [[Ryanair]] pirmoji pradėjo skrydžius iš Londono Stanstedo oro uosto į [[Kauno oro uostas|Kauno oro uostą]], tais pačiai metais [[Wizzair]] pradėjo skraidyti iš Kauno į Varšuvą (vėliau skrydžius nutraukė).
[[2006]] m. iš Oslo į [[Vilniaus oro uostas|Vilniaus oro uostą]] pradėjo skraidyti pirmoji žemų išlaidų bendrovė – [[Norwegian Air Shuttle]].
| |||