22:03, 13 liepos 2009 versija taisyti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 2 ← Prieš tai darytas keitimas		16:39, 17 liepos 2009 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 3 Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Svano lasteles.jpg\|thumb\|300px\|Švano ląstelės]] '''Švano ląstelės''' ('''neurolemocitai''') – [[neuroglija\|neuroglijos]] [[ląstelė]]s, supančios [[aksonas\|aksonus]] [[periferinė nervų sistema\|periferinėje nervų sitemoje]] (PNS) ir formuojančios [[mielinas\|mielino]] dangą. [[Centrinė nervų sistema\|Centrinėje nervų sistemoje]] (CNS) [[neuronas\|neuronus]] dengia ir mieliną išskiria [[oligodendrocitas\|oligodendrocitai]]. PNS neuronų kūnai yra sutelkti nerviniuose mazguose (ganglijuose), o aksonai išsiraizgę į tinklą už mazgo ribų. Neurono kūną ir aksoną gaubia neuroglijos ląstelės, todėl jie nesąveikauja su aplinka. Du glijos ląstelių tipai – palydovinės ląstelės (''angl. satellite cells''), dar vadinamos [[amficitas\|amficitais]], ir Švano ląstelės – yra atsakingi už aksonų [[izoliavimas\|izoliavimą]] PNS. Amficitai padengia neuronų kūnelius nerviniuose mazguose, o Švano ląstelės – periferijoje. ==Struktūra== [[Elektroninis mikroskopas\|Elektroniniu mikroskopu]] (EM) matoma Švano ląstelė atrodo kaip nedidelis, ištįsusios [[plazminė membrana\|membranos]], mažai [[citoplazma\|citoplazmos]] turintis kūnelis. Membrana būna apsivyniojusi apie aksoną nuo kelių iki šimto kartų. Auginamos [[in vitro\|''in vitro'']] be aksonų, Švano ląstelės įgauna panašią į ištiestos virvelės struktūrą. Periferinėje nervų sistemoje visus aksonus, tiek turinčius mielino dangą (mielininius) tiek ir neturinčius (nemielininius), dengia Švano ląstelės. Neišskiriančios mielino Švano ląstelės retkarčiais vadinamos '''Remako ląstelėmis''', tiesiog dėl patogumo skiriant jas tarpusavyje. Remako ląstelės gali „tapti“ švano ląstelėmis ir atvirkščiai. Viena Švano ląstelė gali padengti keletą nedidelių aksonų, tačiau viena ląstelė gali mielininti tik vieną aksoną. Tuo jos skiriasi nuo centrinės nervų sistemos oligodendrocitų, galinčių vienu metu padengti mielinu kelis aksonus. Be to, mielino sintezė Švano ląstelėse yra reguliuojama per jų kontaktą su aksonais, o oligodendrocituose – per kontaktą su [[astrocitas\|astrocitais]]. Tiek [[in vivo\|''in vivo'']], tiek ir ''in vitro'' Švano ląstelės gali būti nustatomos pagal [[molekulinis žymuo\|molekulinius žymenis]] (markerius). Dauguma jų – tai su mielinu susiję [[baltymas\|baltymai]]: PO – periferinis mielino baltymas, MBP – mielino pagrindinis, arba bazinis, baltymas, PLP – proteolipidinis baltymas. Žymenimis gali būti ir [[lipidai]] – [[galaktozilceramidai]] (pvz., [[galaktozilcerebrozidai]] – GalC) ir [[sulfatidai]]. Šios molekulės yra eksponuojamos Švano ląstelių paviršiuje nuo pat mielino susidarymo pradžios ir yra aptinkamos tol, kol ląstelė kontaktuoja su aksonu. Išnykus neurono sąveikai su neuroglijos ląstelėmis, šių [[baltymų raiška]] (''angl. expression'') sumažėja iki bazinio lygmens. ==Funkcijos== ===Mielino formavimas=== PNS aksonų mielino danga – tai baltymų ir [[fosfolipidai\|fosfolipidų]] spiralė, kurią sudaro kompaktiškai apsivyniojusi Švano ląstelių membrana. Kadangi viena Švano ląstelė gali padengti iki 1mm aksono, kiekvienas aksonas yra padengtas nuoseklia Švano ląstelių grandinėle, tarpai tarp kurių yra vadinami [[Ranvjė sąsmauka\|Ranvjė sąsmaukomis]] (Ranvier sąsmauka). Mielino danga ne tik fiziškai apsaugo aksoną, bet ir didina [[impulsas\|impulso]] sklidimo greitį išilgai [[skaidula\|skaidulos]]. Kodėl vieni aksonai yra mielininiai, o kiti ne – iki šiol dar nėra aišku. Tačiau manoma, jog tam turi įtakos aksonų [[skersmuo]]. Nustatyta, jog švano ląstelės išskiria mieliną (net ir Remako ląstelės) jei joms suteikiamas reikalingas [[signalas]]. Mielininiai aksonai yra didesnio skersmens (net iki 20µm) nei nemielininiai, kurių skersmuo žmogaus organizme svyruoja nuo 0,2 iki 3,0 µm. Mielino formavimo sutrikimai dažniausiai būna susiję su sutrikusiu Švano ląstelių funkcionavimu, o ne su aksonais. ===Ląstelių valdymas=== Ilgą laiką buvo manoma, jog Švano ląstelių išlikimas ir [[diferenciacija]] visiškai priklauso nuo neuronų, o Švano ląstelių funkcija apsiriboja neuronų mielinizavimu bei nuo mechaninių pažeidimų. Tačiau neseniai įrodyta, jog Švano ląstelės susijusios ne tik su aksonų, bet ir aplinkinių [[audinys\|audinių]] bei jų pačių vystymosi valdymu. Be Švano ląstelių neuronai sunyksta dar [[embrionas\|embrioninio]] vystymosi stadijoje, t.y. neuronų vystymuisi yra būtinas signalas iš Švano ląstelių. Koks tai signalas iki šiol dar nenustatyta. „Jaunų“ Švano ląstelių išgyvenimui yra būtinas savęs žadinimo (autokrininis) bei aksonų siunčiami signalai per β-neuregulinus. Subrendusios Švano ląstelės yra visiškai nepriklausomos nuo aksonų. Pastaroji savybė labai svarbi aksonų regeneracijai, kadangi neurono galuose esančios Švano ląstelės gali ilgai išgyventi po aksono suirimo bei padėti jam atsistatyti. Švano ląstelės reguliuoja signalo perdavimą [[sinapsė]]se. Žinoma, jog dažnai žadinami neuronai trumpam tampa nejautrūs. Neseniai parodyta, jog su šiuo reiškiniu yra susijusios Švano ląstelės. Dažnai žadinamo neurono gale esančios Švano ląstelės citoplazmoje ima kaupti Ca<sup>2+</sup> jonus. Ca<sup>2+</sup> kaupiamas tiek iš išorės, tiek ir iš vidinių Ca<sup>2+</sup> saugyklų (iš [[endoplazminis tinklas\|endoplazminio tinklo]]). Padidėjusi Ca<sup>2+</sup> koncentracija – tai signalas Švano ląstelei, blokuojantis [[vizikulė\|vezikulių]] išsiliejimą neurono sinapsėse. Tokiu būdu neoronas yra apsaugomos nuo [[neurosiuntiklis\| neurosiuntiklių]] ([[neuromediatorius\|neuromediatorių]]) išeikvojimo. ===Joninės aplinkos reguliacija=== Švano ląstelių membranoje aptinkama [[įtampa\|įtampos]] valdomų Na<sup>+</sup> ir K<sup>+</sup> [[jonų kanalai\|jonų kanalų]] (siurblių). K<sup>+</sup> kanalai yra dviejų rūšių – pernešantys K<sup>+</sup> į ląstelės išorę (žymima K<sub>or</sub> nuo ''angl. outward'') arba į ląstelės vidų (K<sub>in</sub> nuo ''angl. inward''). K<sub>in</sub> būna aktyvūs tik Švano ląstlėms kontaktuojant su [[funkcionalus\|funkcionaliais]] aksonais. Galimas šių K<sup>+</sup> kanalų vaidmuo yra pašalinti K<sup>+</sup> perteklių iš aksono aplinkos neurono aktyvacijos metu. Vėliau K+ grąžinamas atgal į aksoną per K<sub>or</sub> kanalus ir Na<sup>+</sup>/K<sup>+</sup> siurblius. Todėl Švano ląstelės gali dalyvauti ne tik K<sup>+</sup> pašalinime iš neuronų [[mikroaplinka\|mikroaplinkos]], bet ir jo grąžinime. Švano ląstelėse taip pat aptinkama įtampos valdomų N<sup>+</sup> kanalų. Šie kanalai sutelkti Ranvje sąsmaukos srities membranose, kontaktuojančiose su aksonais. Suformuota [[hipotezė]], jog prireikus, šie kanalai pateikiami aksonui, t.y. Švano ląstelės atlieka Na<sup>+</sup> kanalų saugyklos funkciją. Faktas, jog šie kanalai yra tapatūs aksonuose randamiems Na<sup>+</sup> kanalams, tik sustiprina šią hipotezę. ===Neuronų regeneracija=== eilutė 26 ⟶ 27: == Taip pat skaitykite == * [[Neuromokslai]] * [[Neurofiziologija]] ==Literatūra== # [http://www.med.mun.ca/anatomyts/nerve/neuron.htm Neuronai] # Khan Y. ir Rajadhyaksha M. S. Schwann Cells – Regulators of the Periphery. Resonance, Vol.7, No.8, pp.8-14, 2002 [http://www.ias.ac.in/resonance/Aug2002/Aug2002p8-15.html] # [http://www.whonamedit.com/doctor.cfm/1180.html www.whonamedit.com] [[Kategorija:Ląstelė]]

Švano ląstelės: Skirtumas tarp puslapio versijų