Šiaulių Aušros muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 4:
== Istorija ==
Įsteigtas [[1923]] m. [[kovo 11]] d., švenčiant pirmojo lietuviško laikraščio [[Aušra (laikraštis)|„Aušra“]] (ėjo [[1883]]–[[1886]] m.) 40-metį, pavadintas jo vardu. Iniciatorius – [[Kultūra|kultūros]] ir spaudos veikėjas, kraštotyrininkas, [[Teisė|teisininkas]] [[Peliksas Bugailiškis]]. Steigėjas – [[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskrities]] valdyba.
Muziejaus steigimo akte rašoma: „Aušros„ laikraštis prikėlė lietuvių tautą iš ilgo ir sunkaus letargo miego, dėka jam ir jo platintojams, lietuvių tautą iš po sunkiai nešamo dar 35 m. svetimtaučių jungo, tapo nepriklausoma. Šiaulių apskrities valdyba (…) nutarė (…) steigti prie Šiaulių apskrities valdybos “Aušros„ muziejų, kur bus talpinami brangūs mūsų tautai kaip iš gilios senovės, taip ir iš “Aušros„ laikų dokumentai, atsiminimai, taip pat ir visi kiti istorijos bei kultūros reikšmės turintieji daiktai“.
Eilutė 12:
[[1930]] m. pradėtos organizuoti etnografinės ekspedicijos, per kurias buvo surinkta naujų eksponatų, sukauptas etnografinis archyvas. Apie 1800 eksponatų sudarė atskiras kolekcijas: Krašto gamtos, [[Geografija|Geografijos]] ir etnografijos, Archeologijos ir visuomenės istorijos, Darbo ir Meno. Muziejui praturtėjus eksponatais nutarta statyti specialiai pritaikytus rūmus. Rūmai turėjo būti pastatyti parke, šalia grafų [[Vladimiras Zubovas|Zubovų]] rūmų. Buvo sudarytas Muziejaus – bibliotekos rūmų statymo komitetas, tačiau dėl lėšų stokos statyba buvo nutraukta. Muziejui [[1933]] m. pradžioje paskirtos patalpos Aušros alėjoje pastatytos mokyklos antrame aukšte ir palėpėje. Pats muziejus perduotas savivaldybei, Kraštotyros draugija liko tik jo tvarkytoja.
[[1933]] m. [[gegužės 14]] d. naujose
„Aušros“ muziejus tuo metu buvo gerai žinomas Lietuvoje ir užsienyje. Jo fondais naudojosi prof. [[Vaclovas Biržiška]], prof. [[Augustinas Janulaitis]], prof. V. Antonevičius, dr. [[Jonas Totoraitis]], prof. [[Petras Avižonis]], doc. [[Paulius Galaunė]], prof. L. Grufmanas ir S. Eriksonas iš [[Švedija|Švedijos]] ir kt. Muziejaus eksponatai buvo rodomi tarptautinėse parodose – [[1935]] m. [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Trokadero]] muziejuje ir 1939 m. pasaulinėje parodoje [[Niujorkas|Niujorke]]. Muziejuje dirbo [[Adomas Vitauskas]], [[Juozas Petrulis]], [[Stasys Daunys]], [[Marijona Čilvinaitė]], [[Albinas Kriauza]], [[Vladas Trinka]], [[Vladas Zdzichauskas]], [[Stasys Brašiškis]] ir kiti.
P. Bugailiškio iniciatyva pradėta leidybinė veikla. Nuo 1930 m. leistas unikalus „Šiaulių metraštis“, periodinė informacijos, statistikos ir kraštotyros knyga. 1930, [[1931]], [[1932]], 1933 ir 1938 m. išleistos 5 knygos. Nuo 1934 iki [[1943]] m. leistas kraštotyros žurnalas „[[Gimtasai kraštas]]“ (išėjo 31 numeris). Žurnale publikuota vertinga medžiaga, todėl jis tapo to meto istorijos šaltinis. Savo mokslinę karjerą jame pradėjo daugelis žinomų Lietuvos archeologų: [[Marija Gimbutienė]] – Alseikaitė, [[Pranas Kulikauskas]] ir kiti.
[[1940]] m. įsikūrus [[Lietuvos mokslų akademija]]i, „Aušros“ muziejus kartu su žurnalu „Gimtasis kraštas" buvo perduotas jos žinion, tapo MA Etnologijos instituto įstaiga, o [[1942]] m. buvo perduotas Švietimo valdybos aukštojo mokslo departamentui. Nuo 1940 m. nacionalizuojant dvarus pradėtas kaupti dvaruose buvusių dailės kūrinių rinkinys.
[[Antrasis pasaulinis karas|įpusėjus karui]] 1943 m. vokiečių karinė valdžia įsakė per trumpą laiką
Laikina muziejaus raštinė buvo įrengta P. Bugailiškio name Žemaitės g. 17. Ten patalpinta ir dalis išlikusių eksponatų. Tik [[1950]] m. muziejui buvo paskirta [[Liuteronai|liuteronų]] evangelikų bažnyčia, į kurią iš laikinų sandėlių ir slėptuvių buvo sugabenti kiti eksponatai. [[1953]] m. „Aušros“ muziejų savo žinion perėmė [[LTSR]] Kultūros ministerija.
Eilutė 35:
=== Aušros alėjos rūmai ===
'''Archeologijos rinkinys''' kaupiamas nuo muziejaus įkūrimo, tačiau Archeologijos skyrius įkurtas tik [[1989]] m. Archeologinių tyrimų pradininkas buvo istorikas [[Balys Tarvydas]], [[1931]]–[[1937]] m. ištyręs keletą archeologijos paminklų. [[1954]]–[[1969]] m. muziejaus direktorius [[Julius Naudužas]] tyrinėjo 6 kapinynus ir 2 piliakalnius Šiauliuose, [[Šiaulių rajonas|Šiaulių]], [[Joniškio rajonas|Joniškio]], [[Kretingos rajonas|Kretingos]], [[Akmenės rajonas|Akmenės]] ir [[Radviliškio rajonas|Radviliškio]] rajonuose.
Archeologijos skyriaus fonduose saugoma apie 6000 eksponatų iš 317 archeologijos paminklų. 2892 eksponatai yra atsitiktiniai radiniai, o kiti – surinkti iš tyrinėtų paminklų. Tai pati vertingiausia archeologijos rinkinio dalis apie Šiaurės Lietuvos ir Šiaulių apylinkių istoriją nuo seniausių laikų ir materialinę kultūrą nuo pirmųjų žmonių įsikūrimo šiose apylinkėse iki [[XVII a.]] Eksponuojami darbo įrankiai, ginklai, papuošalai, prekybos objektai, archeologiniai lobiai ir kt. Skyriaus fonduose saugoma didelė ir vertinga kunigo J. Žiogo archeologinė kolekcija (1020 vnt.).
Pastarųjų metų archeologės Birutės Salatkienės tyrinėjimai Lieporių archeologijos paminklų komplekse ir Audronės Šapaitės – Šiaulių senamiestyje suteikė naujų vertingų duomenų Lietuvos archeologijos mokslui. Tai geležies lydymo verslo radiniai, mediniai šuliniai, laidojimo apeigų vieta kapinyne ir Šiaulių senamiesčio XVI-XVIII a. radiniai. [[1993]] m. įkurta archeologinių dirbinių konservavimo laboratorija.
'''Istorijos skyrius''' įkurtas 1930 m. Šiuo metu jis didžiausias muziejuje. Jame sukaupta apie 70 000 pagrindinio fondo ir apie 24 000 pagalbinio fondo eksponatų. Tai labai įvairi medžiaga, atspindinti Šiaulių ir Šiaurės Lietuvos istoriją nuo [[XVI a.]] iki 1940 m. Pagrindinės skyriaus eksponatų grupės: negatyvai ir fotografijos, [[numizmatika]], dokumentai, spaudiniai ir daiktai. Negatyvai kaupiami nuo muziejaus įkūrimo. Jų sukaupta apie 29000. Fototekoje saugoma ir daugiau nei 5000 originalią fotografijų.
Eilutė 51:
[[1993]] m. tarybinio laikotarpio istorijos skyriaus pagrindu buvo sukurtas '''Naujausios istorijos''' sektorius, kuriame kaupiama ir saugoma Antrojo pasaulinio karo, rezistencijos, politinių kalinių ir tremtinių, sovietų [[Okupacija|okupacijos]], [[Atgimimas|Atgimimo]] ir nūdienos medžiaga. Sektoriuje yra 25 270 pagrindinio fondo ir 10 774 pagalbinio fondo eksponatų. Kasmet sektorius pasipildo 1-1,5 tūkstančio naujų eksponatų.
Gausus ir vertingas buvusio šiauliečio [[Antanas Ulpis|Antano Ulpio]] ([[1904]]–[[1981]] m.) fondas (apie 1300 vnt.). Nuo 1992 m. pradėtas kaupti lietuvių išeivių fondas. Šiandien jame 2040 eksponatų. Išsiskiria [[Urugvajus|Urugvajaus]] lietuvių bendruomenės (apie 1500 vnt.), [[Klyvlendas|Klyvlendo]] lietuvių bendruomenės fondai. Dalis šių eksponatų rodyta [[1996]] m. suruoštoje parodoje „Grįžta lietuvių išeivių kultūrinis palikimas“.
XVI–[[XIX a.]] Šiaulių miesto istorija iliustruojama [[žemėlapiai]]s, ginklais, pinigais, Šiaulių pavieto [[Bajorai (luomas)|bajorų]] ir jų seimelių dokumentais. Rodoma miesto ir dvaro buitis. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio ekspozicijoje – dokumentai, nuotraukos, ordinai, medaliai, vėliavos; plačiai supažindinama su Lietuvos politiniais įvykiais, Šiaulių pramone, kultūra, buitimi. Apie pokario istoriją pasakoja ekspozicijos dalis „1941–1953 metų represijos“, apie paskutiniuosius metų įvykius – ekspozicijos dalis „Atgimimas“.
Eilutė 84:
=== Chaimo [[Frenkelio vila]] ===
Pastatas statytas [[1908]] m. Manoma, kad jį projektavo [[Chaimas Frenkelis|Ch. Frenkelio]] sūnus Jakobas. Vila – charakteringas moderno architektūros paminklas. Joje gyveno Chaimo Frenkelio šeima, vėliau, iki 1940 m. – jo sūnus Jakobas. [[1920]]–[[1940]] m. čia veikė privati žydų gimnazija. Per Antrąjį pasaulinį karą įsikūrė vokiečių karo ligoninė, vėliau ilgu metus veikė sovietų karo ligoninė. 1994 m. pastatas perduotas „Aušros“ muziejui.
[[2002]] m. [[birželio 20]] d. vienoje restauruoto antro aukšto salėje atidaryta nauja edukacinė ekspozicija „Šiaulių žydija XX a. I pusėje” – “Aušros” muziejaus Istorijos skyriaus projektas Švietimo kaitos fondo paskelbtam konkursui „Holokausto istorija mūsų žemėje“. Ji sudarė galimybę plačiai atspindėti [[Žydai|žydų]] etnokultūros temą – dvasinį ir kultūrinį šios bendruomenės gyvenimą Šiauliuose iki Katastrofos. Pirmoji ekspozicijos tema “Tas savitas žydų pasaulis…” pasakoja apie savitą ir šiandieninei kartai mažai žinomą žydų gyvenseną, tradicijas, papročius, bendruomenės sandarą, švietimą, kultūrą ir sportinį gyvenimą. Unikaliausi šios temos eksponatai – šiauliečio dailininko G. Bagdonavičiaus piešiniai, kuriuose litvakų portretai, atskleidžiantys jų išskirtinumą, paslaptingumą, išryškinantys žydų tradicijas.
Eilutė 114:
=== „Žiemgala“ ===
[[1959]] m. [[Žeimelis|Žeimelio]] vidurinėje mokykloje buvo įkurtas visuomeninis muziejus. Jo įkūrimo iniciatorius ir ilgametis vadovas buvo mokytojas J. Šliavas. Muziejuje kaupiama medžiaga apie Žeimelį, jo apylinkes, Žemgalių kraštą, iš ten kilusius žmones. 1993 m. muziejus iš mokyklos perkeltas į restauruotos [[smuklė]]s pastatą miestelio centre, tapo „Aušros" muziejaus filialu. Smuklės pastatas yra vietinės reikšmės architektūros paminklas. Šiuo metu muziejuje įrengta ekspozicija, atspindinti Žemgalių krašto istoriją ir kultūrą, ryšius su [[Latvija]]. Dalis ekspozicijos skirta buvusiam muziejaus vadovui J. Šliavui ir pirmajam Lietuvos fizikochemikui [[Teodoras Grotusas|Teodorui Grotui]].
== Leidiniai ==
* 1994 m. Peliksas Bugailiškis. Gyvenimo vieškeliais (Olga Čapkevičienė ir Virginija Šiukščienė),
* 1995 m. „Kultūros“ bendrovės leidiniai Šiaulių Aušros muziejuje,
* 1995 m. Emilija Putvinskienė. Atsiminimai (sudarė ir redagavo Irena Nekrašienė ir Eugenija Raguckienė),
* 1996 m. Šiaulių Aušros muziejaus archeologiniai tyrinėjimai (sudarytoja Birutė Salatkienė),
* 1996 m. A. Malinauskaitė. Partizanų kovos Šiaulių krašte,
* 1996 m. [[Antanas Povylius]]. Išgyvento laiko atsiminimų nuotrupos,
* 1997 m. Šiaulių Aušros muziejaus etnografiniai rinkiniai (sudarytoja S. Mockutė),
* 1997 m. Mokykliniai vadovėliai (sudarytojos V. Šiukščienė ir A. Tamulienė),
* 1997 m. [[Jurgis Fledžinskas]]. Atsiminimai. (Eugenija Jovaišaitė ir Eugenija Raguckienė),
* 1998 m. Vincentas Vaitekūnas. Rinktiniai kraštotyros darbai (sudarytojos Olga Čapkevičienė ir Birutė Salatkienė),
* 1998 m. Šiaulių Aušros muziejaus kronika 1930-1939 m. (sudarytoja Virginija Šiukšienė),
* 1999 m. Roma Baristaitė, Aleksandras Petrikauskas. Šiaulių Senosios (Talšos kapinės),
* 1999 m. Laisvės kovos Prisikėlimo apygardoje (sudarytoja Aurelija Malinauskaitė)
* 2000 m. Vytautas Šliūpas. Tėvas, kokį aš prisimenu,
* 2000 m. Kazimieras Venclauskis (sudarytoja Irena Nekrašienė),
* 2002 m. Vytautas Jankauskas. Žmogus, pažinojęs penkiasdešimt generolų.
* 2003 m. Vlado Putvinkio-Pūtvio laiškai.
* 2003 m. Šiaulių metraštis 1999-2002. (sudarytoja Virginija Šiukšienė),
* 2004 m. Nijolė Petraitytė. Šiaulių viešoji biblioteka: istorinės atodairos 1920-1950 m.
* 2006 m. Senieji Šiauliai atvirukuose. (sudarytojai
* [[2008]] m. Šiaulių Aušros muziejaus metraštis. 1992-2004. (sudarytojos Roma Baristaitė, Aurelija Malinauskaitė, Irena Nekrašienė)
== Filmografija ==
* 1996 m. Filmas apie Šiaulių „Aušros" muziejaus archeologės B. Salatkienės kasinėjimus senojoje Lieporių gyvenvietėje.
* 1997 m. Filmas apie Šiaulių krašto piliakalnius ([[Salduvė]]s, [[Bubių piliakalnis|Bubių]], [[Kryžių kalnas|Jurgaičių]], [[Luponių piliakalnis|Luponių]], [[Rekčių piliakalnis|Rekčių]], [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]]) (J. Vainorius, iš ciklo „Žymiausi Šiaulių krašto kultūros paminklai").
== Nuorodos ==
* [http://www.muziejai.lt/Siauliai/Ausros_muziejus.htm Lietuvos muziejai]
* [http://siauliai.mok.lt/ausros_muz/ „Aušra“]
* [http://www.ausrosmuziejus.lt/ Šiaulių Aušros muziejaus oficiali svetainė]
[[Kategorija:Lietuvos muziejai|Aušra]]
| |||