Įcentrinė jėga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 39:
Įcentrinės jėgos priklausomybė nuo kūno greičio yra kvadratinė: greičiui padidėjus dvigubai, įcentrinė jėga padidėja 4 kartus, greičiui šoktelėjus 3 kartus, įcentrinė jėga padidėja 9 kartus. Tai gerai žino transporto priemonių vairuotojai.
Įcentrinė gali būti bet kuri gamtoje pasireiškianti jėga: trinties, tamprumo, traukos… Įcentrinė yra [[trinties jėga]], veikianti kelio posūkiu važiuojantį automobilį, taip pat [[traukos jėga]], kurią [[Žemė]] veikia [[Mėnulis|Mėnulį]], versdama skrieti jį aplink Žemę ([[Gravitacija|gravitacinės jėgos]]). Gravitacinės jėgos (kaip ir [[Kulono jėga|kuloninės]]) yra taip vadinamosios [[centrinė jėga|centrinės jėgos]] - jėgos, kurių stipris priklauso tik nuo atstumo iki ją sukeliančio objekto centro.
==Įcentrinės jėgos veikimo pavyzdžiai==
Aplinkoje nesunku rasti pavyzdžių, iliustruojančių, kad įcentrinė jėga yra kūną veikiančių [[jėgų atstojamoji]]. Dviratininko, bėgiko ar čiuožėjo judėjimas kelio posūkyje yra judėjimas apskritimu.
Eilutė 47:
Tiesiu kelio ruožu tolygiai važiuojantį dviratininką veikia dvi jėgos: [[sunkio jėga]] (F<sub>s</sub>) ir kelio reakcijos jėga (N) (Paveikslėlis a). Jos kompensuoja viena kitą. Važiuodamas kelio posūkiu dviratininkas pasvyra į apskritimo centrą (Paveikslėlis b). Tada jį veikiančios jėgos F ir N jau nebeatsveria viena kitos. Šių jėgų atstojamoji (F<sub>c</sub>) yra [[centrinė jėga]], veikianti apskritimo centro kryptimi ir sukelianti įcentrinį pagreitį a<sub>įc</sub>.
Kampas α, kuriuo dviratininkas pasvyra į Žemės paviršių, priklauso nuo greičio (V) modulio ir kelio posūkio spindulio (R). Dviratininkai, matociklininkai bei čiuožėjai žino: kuo didesnis [[greitis]] ir mažesnis posūkio [[spindulys]], tuo daugiau reikia pasvirti į apskritimo centrą.
Judančiam posūkiu kūnui įcentrinį pagreitį galima suteikti ir kitu būdu. Tam tikslui lenktynių trasose ties posūkiais daromos [[sankasa|sankasos]] - išorinis lenktynių trasos kraštas šiek tiek pakeliamas, taigi posūkyje kelias sudaro nuožulniąją [[plokštuma|plokštumą]] (Paveikslėlis c). jos polinkio kampą galima parinkti tokį, kad lenktynininką veikiančios sunkio jėgos (F<sub>s</sub>) ir kelio reakcijos jėgos (N)
[[Vaizdas:Vaziuojam.jpg|700px]]
| |||