Česlovas Radžiūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 4
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 8:
[[1973]]–[[1975]] Respublikinių mokytojų namų berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ chormeisteris, [[1975]]–[[1977]] Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mišriojo choro „Tauras“ chormeisteris. [[1977]]–[[1980]] Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos vyrų choro „Elektronika“ chormeisteis - dirigentas, [[1979]]–[[1980]] Vilniaus miesto vyrų choro „Vilma“ chormeisteris, [[1978]]–[[1987]] Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos vyrų vokalinio ansamblio „Sigma“ vadovas. [[1983]]–[[1990]] sostinės simfoninio orkestro „Vilnius" meno vadovas ir dirigentas.
 
Nuo [[1985]] C. Radžiūnas [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] Choro dirigavimo katedros dėstytojas ir merginų choro vadovas, nuo [[1986]] vyr. dėstytojas, studentų mišriojo choro studijos ir mišriojo kamerinio choro dirigentas, [[1988]]–[[1991]] šio kolektyvo meno vadovas ir vyr. dirigentas. [[1988]] tarptautiniame chorų konkurse Goricijoje (Gorizia – [[Italija]]) kamerinis choras laimėjo tris pirmąsias vietas, vieną antrąją ir konkurso Grand Prix. [[1989]] dalyvavo tarptautiniame chorų konkurse Arece (Arezzo – [[Italija]]). Choristai lankėsi Florencijoje ir [[Roma|Romoje]] – Vatikane juos priėmė popiežius [[Jonas Paulius II]], dalyvavo popiežiaus koncelebruojamose šv. Mišiose: giedojo lietuviškas giesmes ir dainavo dainas. [[1989]] rudenį kamerinis choras dalyvavo Europos tarptautinių konkursų Grand Prix laimėtojų festivalyje Sardinijos saloje ([[Italija]]). Pirmą kartą festivalyje buvo atliktos F. Poulenco Mišios chorui a cappella, studentai koncertavo Sardinijos bažnyčiose, aplankė [[Roma|Romą]], surengė koncertą Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje. [[1990]] tarptautiniame chorų konkurse Türe (Tours -Prancūzija) choras pelnė dvi pirmąsias vietas, konkurso Grand Prix ir specialų prizą. [[1990]] tarptautiniame chorų konkurse Tolosoje (Ispanija) laimėjo vieną pirmąją, dvi antrąsias ir vieną trečiąją vietą.
 
Nuo [[1993]] C. Radžiūnas – [[Lietuvos muzikos akademija|Lietuvos muzikos akademijos]] Choro dirigavimo katedros docentas, išugdė būrį chorvedžių.
 
[[1976]]–[[1985]] C. Radžiūnas Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro chormeisteris, [[1979]]–[[1985]] teatro vaikų choro studijos įkūrėjas ir vadovas.
 
Nuo [[1989]] teatro vyr. chormeisteris – choro vadovas. Jo vadovaujamas operos choras pasiekė aukštą profesinį meistriškumą, gerai vertinamas Lietuvos ir užsienio choro meno žinovų. Į kolektyvą sutelkęs daug jaunų muzikos mokslus baigusių dainininkų, pasiekė idealią choro balsų sudėtį – 43 moterys ir 40 vyrų. Choras pajėgia atlikti bet kokio sudėtingumo operinį simfoninį ir kantatinį - oratorinį kūrinį. Be daugelio parengtų klasikinių operų chorų, kolektyvas vis dažniau ėmė rengti ir koncertines programas, koncertuoti [[Lietuva|Lietuvoje]] ir užsienyje. Parengė A. Dvořäko „Requiem“ ([[1993]], pirmas atlikimas [[Lietuva|Lietuvoje]]), [[Džakomas Pučinis|G. Puccini]] „Messa di Gloria“ ([[1994]]), [[Johanas Sebastianas Bachas|J. S. Bacho]] „Pasijas pagal Morkų“ ([[1996]] pirmą kartą atliko [[Lietuva|Lietuvoje]], taip pat ir [[Vokietija|Vokietijoje]]), [[Francas Peteris Šubertas|F. Schuberto]] „Stabat Mater“ ([[1997]]). Be pagrindinio darbo operų spektakliuose, choras dalyvauja jubiliejiniuose ir meno meistrų koncertuose, dainuoja Operos sezono atidarymo progomis, įvairių švenčių minėjimuose, festivaliuose ir kituose kultūros renginiuose, dažnai išvyksta į didžiuosius Lietuvos miestus. Su teatro kolektyvu choras gastroliavo JAV ([[1991]]), [[Vokietija|Vokietijoje]] ([[1991]], [[1994]], [[1996]]), [[Italija|Italijoje]] ([[1992]]), [[Suomija|Suomijoje]] ([[1993]]) ir [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] ([[1993]], [[1994]], [[1995]]). Minėtinos ryškiausios pastarųjų metų operos, kuriose itin gausu chorinių scenų: [[Džiuzepė Verdis|G. Verdi]] „Nabukas“, „Trubadūras“, „Makbetas“, C. M. von Weberio „Laisvasis šaulys“, [[Šarlis Guno|Ch. Gounod]] „Faustas".