Émile Zola: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 2:
'''Emilis Zola''' (''Émile Zola'', [[1840]]–[[1902]]) – prancūzų rašytojas, natūralizmo atstovas ir teoretikas.
Emilis Zola gimė [[1840]] m. [[balandžio 2]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]] ([[Prancūzija]]). Kai berniukui suėjo septyneri metai, mirė jo tėvas – Francas Zola – italų kilmės inžinierius. Šeimą išlaikė motina, turėjusi pensioną.
[[1858]] m. Emilis Zola su motina persikėlė į Paryžių, kur jaunuolis susipažino su dailininku [[Polas Sezanas|Polu Sezanu]], dariusiu jam didelę įtaką. Šiame mieste jaunuolis sukūrė pirmuosius savo kūrinius. Nepavykus įstoti į teisę, Emilis Zola, dirbo keletoje firmų, o nuo [[1962]] m. „Hachette“ leidykloje, kur susipažino su žymiais to meto rašytojais. Tuo metu jis parašė keletą novelių ir romanų. [[1965]] m. Emilis Zola metė darbą ir pasišventė rašymui. Didžiausią dėmesį savo kūriniuose rašytojas skiria veikėjų vaizdavimui. Jo veikėjai – socialinės aplinkos ir kilmės veikiami žmonės, kuriems tenka patiems išsikovoti savo vietą po saule.
[[1898]] m. [[sausio 13]] d. Emilis Zola išspausdino atvirą laišką Prancūzijos prezidentui – „J‘accuse..!“ („Aš kaltinu“), kuriame apkaltina jį [[Alfredas Dreifusas|Alfredo Dreifuso]] įkalinimu. Dėl šio pareiškimo rašytojas buvo uždarytas į kalėjimą. Nors jam pavyko pabėgti į [[Jungtinė Karalystė|Jungtinę Karalystę]], netrukus vėl buvo grąžintas į Prancūziją.
Emilis Zola mirė [[1902]] m. [[rugsėjo 29]] d. Paryžiuje. Jo mirties priežastis – nusinuodijimas anglies monoksido dujomis. Žymiausias rašytojo kūrinys – dvidešimties eksperimentinių romanų ciklas „Rugonai Makarai“ (1871–1893).
| |||