Vladimiras Dubeneckis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
'''Vladimiras Dubeneckis''' ([[1888]] m. [[rugsėjo 6]] d. [[Zmejinogorskas]], [[Altajaus kraštas]], [[Rusija]]) – [[1932]] m. [[rugpjūčio 10]] d. [[Karaliaučius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] architektas, dailininkas, pedagogas, profesorius. Vienas moderniosios architektūros pradininkų Lietuvoje, tautinio stiliaus propaguotojas.
==Biografija==
[[Vaizdas:Karo muziejus. 2007-04-06.jpg|280px|thumb|Vytauto Didžiojo karo muziejus, svarbiausias architekto kūrinys]]
Gimė lietuvio tremtinio šeimoje. [[1906]]–[[1914]] m. studijavo architektūrą [[Peterburgas|Peterburgo]] dailės akademijoje, pas L. Benua. Vėliau joje ir dirbo. [[1917]] m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
[[1919]] m. su žmona [[Olga Dubeneckienė|Olga]] atvyko į [[Lietuva|Lietuvą]], apsigyveno [[Vilnius|Vilniuje]], tais pačiais metais persikėlė į [[Kaunas|Kauną]]. Pirmaisiais gyvenimo Kaune metais tarnavo Prekybos ir pramonės ministerijoje, [[1920]]–[[1923]] m. – Amerikos lietuvių (Amlito) akcinėje bendrovėje statybos skyriuose.
Vienas Lietuvių meno draugijos steigėjų, Valstybės archeologijos komisijos, Lietuvos inžinierių ir architektų sąjungos steigėjų, [[1925]]–[[1932]] m. Architektūros sekcijos pirmininkas. Rūpinosi architektūros paminklų apsauga, Valstybės archeologijos komisijos narys. [[1927]]–[[1929]] m. profesoriavo, dėstė kompoziciją ir perspektyvą Meno mokykloje. [[1930]]–[[1931]] m. dėstė [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]].<ref>Vladimiras Dubeneckis. Vilnius 1988.</ref>
== Architektas ==
Reikšmingiausi jo projektuoti pastatai: [[Kauno meno mokykla]] ([[1922]]–[[1923]] m.), [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] rūmų Kaune rekonstrukcija ([[1923]]–[[1925]] m.), kino teatras „Metropoliten“ (dabartinis [[Kauno dramos teatras]]; [[1928]]–[[1929]] m.), [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] kultūros muziejus (1930 m.), [[Vytauto Didžiojo karo muziejus]] ([[1934]] m.) ir kt. Kai kuriuose pastatuose (viešbučio „Lietuva“ interjeras, 1925 m., gyvenamojo namo „Ragutis“ fasadų dekoras, abu Kaune) naudojo lietuvių liaudies dailės motyvus.
Vėlesniuose projektuose (VDU Medicinos fakulteto rūmai, [[1931]]–[[1933]] m., Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai, su architektais [[Karolis Reisonas|K. Reisonu]] ir [[Kastytis Krikščiukaitis|K. Krikščiukaičiu]], [[1931]]–[[1936]] m.) susipynę klasikos ir moderniosios architektūros bruožai. <ref>Jolita Kančienė {{VLE|V}}, 166 psl. </ref>
| |||