Vakarų slavai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 4 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 3:
== Istorija ==
Maždaug V a. slavai plėtėsi į vakarus link [[Oderis|Oderio]]-[[Vysla|Vyslos]] ir į dabartinę [[Vokietija|Vokietiją]] iki [[Elbė]]s bei [[Zalė]]s. Vėliausiai iki V a. pabaigos slavai apsigyveno Viduriniame [[Dunojus|Dunojaus]] baseine (dabartinė [[Slovakija]], [[Vengrija]], taip pat dabartinė Pietų [[Moravija]]). Viskas vyko gerokai komplikuočiau,
Pietiniai vakarų slavai apie [[623]] m. sukūrė [[Samo valstybė|Samo valstybę]], kaip atsaką į [[avarai|avarų]] įsiveržimą į Panoniją. Prieš VIII a. pabaigą buvo susikūrusi [[Moravijos kunigaikštystė]] ir [[Nitros kunigaikštystė]] dabartinės Slovakijoje teritorijoje, joms susivienijus 833 m. susikūrė Didžioji Moravijos Kunigaikštystė, kuri greitai plėtėsi, tačiau X a. pirmoje pusėje buvo sužlugdyta iš Azijos kilusių [[vengrai|vengrų]] (madjarų) klajoklių genčių. Centrinės Didžiosios Moravijos gyventojai slavų tekstuose vadinami ''slovieni'' (t.y., 'slavai') arba „moravų tautos“. Žodžiu ''slovieni'' vadinti ir slavai, gyvenę dabartinėje Vengrijoje, Slovėnijoje ir [[Slavonija|Slavonijoje]] – iš to kilę dabartiniai [[etnonimas|etnonimai]] ''slovakai'' ir ''slovėnai''.
Eilutė 9:
Į vakarus nuo Didžiosios [[Moravija|Moravijos]] gyveno dabartinių čekų protėviai, daugiausia atskirose gentyse. XI a. didžiausia iš šių genčių čekus suvienijo į vieną tautą.
XI a. čekai užkariavo vakarinę buvusios Didžiosio Moravijos centro dalį (dabartinė [[Moravija]]). Jos gyventojai [[moravai]] apie XIX a. buvo sučekinti. Iš rytinės šios teritorijos dalies (dabartinė [[Slovakija]]), valdant vengrams [[X amžius|X]]-[[XV amžius|XV]] a., susiformavo dabartiniai slovakai.
[[Lužica|Lužicoje]], padalintoje tarp Saksonijos ir [[Brandenburgas|Brandenburgo]], tebegyvena sorbai, šiaurės vakarų slavų palikuonys, iki šiol išsaugoję savo archaišką kalbą.
| |||