Vaistiniai augalai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: kk:Дәрілік өсімдіктер |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
'''Vaistiniai augalai''' – gydomųjų savybių turintys [[augalai]]. Iš jų paruošti vaistiniai preparatai vartojami žmonių ir gyvūnų gydymui bei profilaktikai. Toks gydymas vadinamas [[fitoterapija]].
Kai kurie vaistiniai augalai buvo pirmieji [[vaistai]] žmonijos istorijoje. Priskaičiuojama apie 12.000 [[augalas|augalų]] rūšių, laikomų vaistiniais.
Augalai savyje kaupia daug įvairiausių veikliųjų, gydomąją galią turinčių medžiagų: [[eterinis aliejus|eterinių aliejų]], [[karčiosios medžiagos|karčiųjų]], [[rauginės medžiagos|rauginių]], [[mineralas|mineralinių]] ir skaidulinių medžiagų, [[vitaminas|vitaminų]], [[glikozidas|glikozidų]] bei kitų medžiagų. Vienos iš jų veikia [[liga|ligų]] sukėlėjus (žudo [[bakterija]]s), kitos – veikia atskirus organus, jų funkcijas, trečios – papildo organizmo atsargas vitaminais, mikroelementais.
Vaistiniai augalai dažnai priešpastatomi pagamintiems ''cheminiams'' vaistams. Kartu paplitusi nuomonė, kad naturalūs augaliniai vaistai turi silpnesnį šalutinį poveikį ir beveik nesukelia organizmo [[alergija|alergijos]]. Tačiau to negalima apibendrinti: jeigu lyginama, reikia palyginti konkretų gydymą vaistiniu augalu su gydymu kitais vaistais.
Vaistiniai augalai labai reikšmingi [[farmacija|farmacijoje]]. Iš augalinių žaliavų ar sintetizuotų veiklosios medžiagos atitikmenų pagaminama bene trečdalis visų vaistų.
Kadangi daugelis vaistinių augalų vartojami [[mityba]]i, riba tarp maistinių, vaistinių, [[prieskoniniai augalai|prieskoninių]], [[narkotikai|narkotinių]] ar [[nuodingieji augalai|nuodingųjų]] augalo savybių sunkiai apibrėžiama ir priklauso nuo situacijos.
==Sudėtis==
Eilutė 25:
Tinkamai vartojamos vaistažolės gali ne tik padėti išgyti, bet ir aprūpinti organizmą labai reikalingomis natūraliomis medžiagomis, apsaugančiomis nuo daugelio ligų. Vaistiniai augalai labai praverčia pačioje kai kurių ligų pradžioje, nes neleidžia ligai paūmėti arba pereiti į lėtines formas. Vaistažolės pasitelkiamos ir tada, kai ligonio negalima gydyti cheminiais vaistais.
'''Gydytis galima tik gerai pažįstamais augalais, kurių poveikis ir dozavimas yra žinomi. Netinkamai panaudoti augalai ne tik negydo, bet gali ir pakenkti.'''
==Vaistinių augalų privalumai ir trūkumai==
Yra samprotaujama, kad vaistažolių kenksmingas poveikis gali būti mažesnis, nes žmogaus organizmas per tūkstančius metų jau yra pripratęs prie [[vaistažolė|vaistažolių]] organinių junginių ir jie tapo nebe svetimi, tuo tarpu sintetiniai preparatai išbandomi tik palyginus trumpą laiką. Tačiau lygiai taip pat galima įrodinėti ir tai, kad žmogaus organizmo tūkstantmetis kontaktas su vaistažolėmis susilpnino jų gydomąjį poveikį.
Augalai visada veikia kompleksiškai. Tai reiškia, kad skirtingai nei daugumoje sintetinių preparatų vaistažolės sudėtyje gali būti keletas veiklųjų medžiagų ir kiekviena sudedamoji dalis gali stiprinti kitos aktyvumą. Tačiau gali egzistuoti ir atvirkštinė situacija, kai skirtingos augalo veikliosios medžiagos mažina viena kitos veikimą.
Veikliųjų medžiagų koncentracija augaluose skiriasi pagal rinkimo vietą, laiką, orą. Atitinkamai sudėtingas dozavimas.
==Vaistinių augalų rinkimas==
===Rinkimo taisyklės===
Dėl aktyvios žmogaus veiklos ([[trąšos|trąšų]] naudojimo, [[melioracija|melioracijos]], [[miškas|miškų]] rekonstrukcijos) mažėja vaistinių augalų masyvai. Tačiau pasitaiko, kad nemažai vaistažolių yra sunaikinama dėl neteisingo jų rinkimo. Renkant kad ir gausiai augančius vaistinius augalus, reikia laikytis tam tikrų taisyklių:
* Vienu metu surinkti tiek vaistažolių, kiek jų galima iš karto apdoroti.
* Rinkti tik tankiai suaugusius augalus, paliekant retus ir augančius pavieniui.
* Vienoje vietoje būtina palikti mažiausiai trečdalį augalų.
* Vaistažoles rinkti taip, kad nenukentėtų jų kokybė, antraip tai bus sugadinta žaliava.
* Rinkimo metu stengtis kuo mažiau sužaloti augalus ir imti tik tą jų dalį, kuri bus panaudota vaistinei žaliavai.
eilutė 46 ⟶ 47:
* Renkant vienas augalų rūšis, negalima naikinti kitų, niokoti pasėlių.
Augalų negalima rinkti pakelėse, netoli miestų, gamyklų, degalinių, trąšų ar cheminių medžiagų sandėlių, elektrinių, geležinkelių, sąvartynų, fermų. Be to jų negalima rinkti [[nacionalinis parkas|nacionaliniuose parkuose]], [[rezervatas|rezervatuose]], [[draustinis|draustiniuose]].
===Rinkimo sąlygos===
eilutė 57 ⟶ 58:
Renkant vaistažoles, jas reikia atsargiai krauti į pintines, krepšius, popierinius ar reto [[audinys|audinio]] maišus, kartonines dėžes. Negalima surinktų augalų krauti į dideles krūvas, kad nekaistų. Laikas, leidžiamas nuo surinkimo iki jų padžiovinimo kiekvienai augalo rūšiai skirtingas, tačiau pageidautina, kad jis būtų ne ilgesnis nei 2 valandos. Surinktos vaistažolės tuoj pat plonu sluoksniu ant popieriaus ar švarios medžiagos paskleidžiamos džiūti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, kur nepasiekia saulės spinduliai ir neužlyja lietus. Kai kurie augalai gali būti džiovinami surišti į šluoteles ir pakabinti. Sultingi lapai pradžioje apvytinami, o po to džiovinami. Šaknys ir šakniastiebiai prieš džiovinimą nuvalomi, nuplaunami, o stori – supjaustomi išilgai.
Vaistažolės išdžiūsta per 3-15 dienas. Gerai išdžiūvusios vaistažolės laikomos drobiniuose maišeliuose, dėžėse, stiklainiuose, vėsioje, sausoje ir nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Paprastai antžeminės vaistažolių dalys tinka vartoti 1 ar 2 metus, žievė, šaknys ir šakniastiebiai – 3 m.
Vaistams gali būti vartojamas visas augalas arba atskiros jo dalys: pumpurai, žiedai, lapai, stiebai, žievė, šaknys, vaisiai, sėklos.
* [[pumpuras|Pumpurai]]
Renkami [[žiema|žiemą]] ir anksti [[pavasaris|pavasarį]] iki jų brinkimo pradžios. Šiuo metu jie turi daugiausia veikliųjų medžiagų. Žiemos metu renkami [[alksnis|alksnių]] [[kankorėžis|kankorėžėliai]].
* [[lapas|Lapai]]
eilutė 80 ⟶ 81:
* [[Žievė]]
Lupama nuo jaunų stiebų, [[šaka|šakų]], nukirstų ar išrautų [[medis|medžių]] ir [[krūmas|krūmų]] anksti pavasarį, prasidėjus [[sultys|sulčių]] tekėjimui. Tai sutampa su pumpurų brinkimu. Vaistams tinka žievė ne senesnių kaip 3-4 metų augalų. Lupant žievę, skersai šakos ir stiebo kas 30-40 cm arba ties atsišakojimais daromi skersiniai įpjovimai (žiedai), kurie sujungiami 2-3 išilginiais pjūviais. Po to žievė atkeliama ir nulupama. Taoatliekama mediniu, kauliniu ar plastmasiniu peiliu ([[geležis|geležinis]] netinka, nes žievė pajuoduoja). Netinka sena, suaižėjusi, apsamanojusi žievė. Vaistinė žaliava ruošiama iš [[ąžuolas|ąžuolo]], [[šaltekšnis|šaltekšnio]], [[putinas|putino]] žievės. Negalima lupti žievės nuo augančių medžių ir krūmų, nes likusius be žievės, juos greičiau puola ligos ir kenkėjai, jie pradeda džiūti. Žievę geriausiai ruošti kirtimuose, kur augalai išrauti ar rengiamasi rauti.
==Vaistinių augalų vartojimas==
| |||