Tvirtovė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Tvirtovė''' - labai įtvirtintas nuolatinis gynybinis [[statinys]] ar statinių kompleksas. Senovės ir viduramžių tvirtovės dažniausiai būdavo apjuostos [[gynybinė siena|gynybinėmis sienomis]], [[gynybinis griovys|gynybiniais grioviais]] ir pylimais.

Tvirtovės viduje paprastai būdavo nuolatinė [[įgula]], [[maistas|maisto]] ir [[ginklas|ginklų]] atsargos ilgai [[apgultis|apgulčiai]] atremti. Neretai būdavo numatyta, kad maisto atsargų užtektų pusei metų ar net keliems metams.

Atsiradus parakinei [[artilerija]]i tvirtovių konstrukcija ėmė keistis. Labai padidėjus artilerijos galingumui klasikinių tvirtovių reikšmė ėmė mažėti. Tvirtoves kaip gynybinių pastatų kompleksus pakeitė [[įtvirtintas rajonas|įtvirtinti rajonai]].

* Įtvirtintos gyvenvietės ir [[Piliakalnis|piliakalniai]]. Vieni senoviškiausių įtvirtinimų tipų yra žemės pylimai, vertikaliai įkastų [[rąstas|rąstų]] tvoros (gynybinės sienos pirmtakas), kuriais aptverdavo gyvenvietes ar aikšteles kalvų viršūnėse ([[piliakalnis|piliakalniai]]). Vėliau prieš gynybines sienas atsirado gynybiniai grioviai su vandeniu. Tobulėjant [[fortifikacija|fortifikacijos]] menui, ginkluotei ir taktikai keitėsi tvirtovių gynybiniai įrengimai ir įtvirtinimų forma.

* [[Pilis|Pilys]]. Tai mediniai ar mūriniai gynybai pritaikyti statiniai. Paprastai pilys turėdavo gynybines sienas su bokštais (apvalaus ar stačiakampio skerspjūvio) kampuose ir ilgų sienų viduryje. Gynėjai stovėdavo ant gynybinės sienos, nuo kurios šaudydavo, svaidydavo akmenis, rąstus, pildavo išlydytą [[derva|dervą]], verdantį vandenį ar [[aliejus|aliejų]]. Šaudymui sienos galėjo turėti šaudymo angas ([[ambrazūra]]s).

* Įtvirtintas vienuolynas. [[Vienuolynas|Vienuolynai]] neretai turėdavo galingas gynybines sistemas ir būdavo krašto ar miesto gynybos sistemos dalis.