Toponimika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lietuvių toponimija rankraštinis rinkinys išliko iš [[XVIII a.]] vidurio. Ją intensyviai kaupti pradėta [[XIX a.]] pabaigoje - [[XX a.]] pradžioje (J. Spruogis, E. Volteris, J. Tumas, V. Kalvaitis). Daug vietovardžių surinko K. Būga. Iki [[1940]] m. iš gyvosios kalbos užrašyta apie 200000 toponimų, o dabar yra per 700000 gyvųjų (rinktų iš gyvosios kalbos) ir apie 250000 istorinių (užfiksuotų tik raštuose) toponimų. Toponimai padeda nustatyti tautų paplitimo plotus, kalbos ypatybes, išsiaiškinti tolimos praeities įvykius ir kt. Pagal toponimus nustatyta, kaip istorijos eigoje keitėsi [[baltai|baltų]] gyvenama teritorija.