Teresė Kubilinskaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gimė Viktoro ir Pranciškos Kubilinskių šeimoje. Šeima gyveno [[Aleksotas|Aleksote]], tėvai buvo namų savininkai, turėjo žemės. Namuose kalbėjo lenkiškai. Pirmoji mokytoja buvo jos motina, kuri paruošė ją į gimnaziją. Mokėsi Kauno Marijos gimnazijoje. Būdama devyniolikos metų baigė šią rusišką gimnaziją su pagyrimu.

Gavusi mokytojos cenzą, pradėjo privačiai mokytojauti. Iš pradžių ketverius metus dirbo [[Naugardiškė|Naugardiškių]] dvare [[Garliava|Garliavos]] parapijoje, dvaro valdytojų Zabielskių šeimoje, vėliau – [[Liepoja|Liepojoje]]. Gerai mokėjo lenkų, rusų, prancūzų, vokiečių kalbas, žinojo jų literatūrą, tuo tarpu lietuvių kalbą mokėjo prastai. Grįžusi iš Liepojos į [[Kaunas|Kauną]], lankė slaptus lietuvių kalbos kursus, paskui lietuvių kalbos mokėsi pas Tadą Žilinską, lankė [[Saulė (organizacija)|Saulės]] kursus, po baigimo pakviesta dirbti juose mokytoja.

Bemokytojaudama Kaune vadovavo Viešajam Lietuvių katalikų knygynui ir skaityklai (įsteigtiems [[Povilas Januševičius|Povilo Januševičiaus]]), dėstė lietuvių kalbą Šv. Zitos draugijoje, dirbo komitete pirmajam moterų suvažiavimui Kaune surengti, taip pat prisidėjo [[1908]] m. įkuriant [[Lietuvių katalikių moterų draugija|Lietuvių katalikių moterų draugiją]]. Šioje organizacijoje ji buvo viena pagrindinių darbuotojų. Kartu su [[Povilas Januševičius|Povilu Januševičiumi]] parengė draugijos įstatus, parašytus vadovaujantis [[Belgija|Belgijos]], [[Vokietija|Vokietijos]] katalikių moterų draugijų įstatais.

Mergaičių namų ūkio mokykloje iki pat [[1PK|Pirmojo pasaulinio karo]] dirbo mokytoja, bet už tai atlyginimo neėmė. Prasidėjus karui pradėjo dirbti gailestingąją seserimi. Grįžusi jau po nepriklausomybės atgavimo ir radusi suformuotą naująją Lietuvių katalikių moterų draugijos valdybą, prie draugijos daugiau nebeprisidėjo, tik atsidavė gailestingosios sesers darbui iki pat mirties [[1926]] m.

* P. Gražbylys [Povilas Januševičius], „Teresė Kubilinskaitė: jos gyvenimas ir mirtis“, Kaunas, 1931.