12:36, 16 liepos 2009 versija taisyti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 4 ← Prieš tai darytas keitimas		01:54, 17 liepos 2009 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 3 Kitas pakeitimas →
Eilutė 10: [[tonas\|Tono]] kokybė arba spalva yra tembro sinonimai. Helmholtz'as vartojo vokišką ''Klangfarbe'' (skambesio spalva), o Tyndall'as pateikė anglišką vertimą ''clangtint'', bet nė vienam apibrėžimui nepritarė Aleksandras Ellis, nesutikęs nei su registru, nei spalva, kurie vyravo prieš pateikiant angliškas reikšmes. Optinio spektro spalvos nėra tiesiogiai susijusios su atitinkamais garsais. Greičiausiai instrumento garsą galima apibūdinti kaip „šiltą“ ar „aštrų“ ar dar kitaip, bet turint galvoje, kad garso spalva turi daugiau bendro su prisilietimo jausmu negu su regėjimu. Tačiau spalva dažniau naudojama apibūdinti skirtingas nemalonių garsų rūšis, pvz.: rožinė ar balta. Garso spalva nustatoma derinant matomo spektro spalvas, kurios atitinka girdimo garso spektrą. 20 hercų garsas yra [[infragarsas\|infragarsinis]], o 20000 hercų garsas yra [[ultragarsas\|ultragarsinis]], taigi rožinis garsas yra rožinis, nes jis apima [[žemas dažnis\|žemo dažnio]] garsus sujungtus su tylesniais radijo signalų garsais. == Savybės == Eilutė 18: # Intervalas tarp tono ir triukšmingo garso # Spektro grafikas (angl. ''envelope'') # Laiko grafikas (''envelope''), atsižvelgiant į pakilimus, trukmę ir slopimą # Pokyčiai tiek spektro grafike (formanto chromatinė gama), tiek žemame dažnyje (mikrointonacija) # Prefiksas, garso pradžia gana skirtinga nuo po to einančios ilgai trunkančios vibracijos. Eilutė 26: Natos ar garso turtingumas išleistas instrumento kartais išreiškiamas skirtingų dažnių skaičių suma. Žemiausias dažnis vadinamas pagrindiniu dažniu ir aukštis, kuriame jis skamba, naudojamas natai apibūdinti. Pavyzdžiui, vakarų muzikoje instrumentai paprastai derinami iki 440 hercų. Kiti svarbesni dažniai vadinami pagrindinio dažnio [[obertonas\|obertonais]]. Harmonija yra sveikas skaičius padaugintas ir pagrindinio dažnio - ×2, ×3, ×4 ir t.t. Dalinė harmonija (angl. ''partials'') yra kiti obertonai. Dauguma vakarietiškų instrumentų leidžia harmoninius garsus, bet daug instrumentų leidžia ir dalinai suderintus, ir nesuderintus garsus, pvz.: cimbolai ir kiti neturintys skambėjimo aukščio instrumentai. Kai sugrojamas orkestrinis garsas, jis tampa 440 Hz, 880 Hz, 1320 Hz, 1760 Hz ir t.t. kombinacija. Skirtingų dažnių diapazonų balansas atsakingas už kiekvieno instrumento garso bruožus. Instrumento pagrindas nebūtinai yra svarbiausia viso skambesio dalis. Bet ją veikia harmoninių serijų egzistavimas – aukštesnė A skirsis nuo žemesnės oktavos (220 Hz, 440 Hz, 660 Hz, 880 Hz) trečios harmonijos atsiradimu, net jeigu pagrindai nebuvo skirtingi. Panašiai, aukštis dažnai painiojamas su neharmoniniais spektrais, ypač per derinimo procesą, bandant surasti tinkamiausią harmoninį derinį. Eilutė 36: == Bangos grafikas == Garso tembras taip pat labai veikiamas šių grafiko aspektų: grojimo pradžios laiko ir duomenų, garso slopimo, išlaikymo, išleidimo (ADSR grafikas) ir tęstinumo. Šie aspektai bendri sintezatoriams. Pavyzdžiui, atėmus pradinį garsą (ataką) iš pianino ar trimito garso, tampa sunkiau tinkamai atpažinti garsą, nes garsas, išleidžiamas suduodant per styginius, ar atlikėjo pirmas riksmas yra svarūs tų instrumentų bruožai. Garso bangos grafikas yra ištisa garso diapazono struktūra, taip pavadinta nes garsas tiesiog atitinka savo vidaus variaciją: ką tai reiškia turėtų būti aišku iš beveik kiekvieno įdomaus garso bangos tęstinumo kreivės, išplėsto pakankamai, kad būtų galima matyti bangos formą. == Muzikoje == Eilutė 61: \|- \| Kolorito chromatinė gama arba formanto chromatinė gama \| Spektro grafiko pokytis \|- \| Mikrointonacija

Tembras: Skirtumas tarp puslapio versijų