Teisnumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Teisnumas''' ([[lotynų kalba|lot.]] ''caput'') – galėjimas turėti [[subjektinė teisė|subjektinių teisių]] ir teisinių pareigų ([[prievolė|prievolių]]). Teisnumas ir [[veiksnumas]] kartu sudaro [[teisinis subjektiškumas|teisinį subjektiškumą]], kurio pagrindu gali kilti [[teisiniai santykiai]], sudaromi [[sandoris|sandoriai]]. Pagal atitinkamas [[teisės šaka]]s gali būti išskiriamas civilinis, [[darbo teisė|darbinis]], [[komercinė teisė|komercinis]] teisnumas ir kt.

Civilinis teisnumas pripažįstamas visiems [[fizinis asmuo|fiziniams asmenims]] ([[LR CK]] 2.1 str.). Teisnumas atsiranda [[gimimas|gimimo]] momentu ir išnyksta asmeniui [[mirtis|mirus]] (CK 2.2 str.). Galėjimas turėti darbo teises ir pareigas (darbinis teisnumas) pripažįstamas lygus visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolatiniai LR gyventojai, turi Lietuvos Respublikoje tokį patį darbinį teisnumą kaip ir Lietuvos piliečiai. Išimtis gali nustatyti įstatymai ([[LR DK]] 13 str.). Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento (LR DK 14 str. 1 d.).

[[Senovės Roma|Senovės Romoje]] teisnumas reiškė privilegiją, įgyjamą esant:

* [[šeimos galva]] (lot. ''status familiae'')

Teisnus žmogus vadintas ''[[persona]]'', jis galėjo būti [[civilinės teisės subjektas|civilinės teisės subjektu]].

* [[Ipolitas Nekrošius]], [[Vytautas Nekrošius]], S. Vėlyvis. Romėnų teisė. Justitia: Vilnius, 1999.