T limfocitai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
wiki sintakse 3
S wiki sintakse 3 |
|||
Eilutė 1:
'''T limfocitai''', arba '''T ląstelės''' – kraujo ląstelės, priklausančios leukocitų agranulocitų grupei, viena iš [[limfocitas|limfocitų]] populiacijų (dar yra [[B limfocitai]], ir [[NK ląstelės]]). Sudaro 70% visų limfocitų. Šios ląstelių grupės pavadinimas kilęs nuo [[užkrūčio liauka|užkrūčio liaukos]] (angl. ''thymus''), kurioje vyksta jų brendimas. T limfocitai yra 7-12 μm skersmens, nefagocituojančios ląstelės, turinčios didžiulį [[ląstelės branduolys|branduolį]], užimantį beveik visą [[citoplazma|citoplazmą]]. T limfocitai organizme lemia ląstelinį [[imunitetas|imunitetą]] t.y. naikina užkrėstas ir vėžines ląsteles, taip pat svarbūs imuniteto reguliacijai.
[[Vaizdas:t cell.png|right|thumb| Limfocitas [[eritrocitas|eritrocitų]] fone]]
== T limfocitų žymenys ==
eilutė 10 ⟶ 11:
|+Limfocitų paviršiaus žymenys
|-
!
|-
! CD3
|align=center| – ||align=center| + ||align=center| +
|-
! CD4
eilutė 21 ⟶ 22:
|align=center|- ||align=center| – ||align=center| +
|}
== T limfocitų subpopuliacijos ==
'''T'''<sub>C</sub> limfocitai (angl. ''cytotoxic'' – kenksmingas ląstelėms) turi CD4, bet neturi CD8 baltymo, dėl to kartais žymimi CD4+. Jie sudaro apie 30% visų T limfocitų.
Beveik kiekviena branduolį turinti ląstelė įvairius savo baltymų fragmentus sujungia su baltymu MHC ir „iškelia“ šį kompleksą ląstelės paviršiuje. Jei ląstelė užkrėsta [[virusas|virusu]] ar [[bakterija]], tai MHC į paviršių iškels ir [[patogenas|patogeno]] baltymų fragmentus. Po organizmą cirkuliuojančios T<sub>C</sub> ląstelės TCR ir CD4 pagalba „skenuoja“ kitų ląstelių MHC II, ir jei aptinka antigeną (t.y. viruso arba bakterijos baltymo fragmentą) nedelsiant tą ląstelę sunaikina. Į jų aukų sąrašą pakliūna ir vėžinės bei [[transplantacija|transplantuotos]] svetimo organizmo ląstelės.
'''T'''<sub>H</sub> limfocitai (angl. ''helper'' – padėjėjas) turi CD8, bet neturi CD4 baltymo, dėl to kartais žymimi CD8+. Jie sudaro apie 60% visų T limfocitų.
T<sub>H</sub> limfocitai per savo TCR ir CD8 sąveikauja su MHC I. Skirtingai nei MHC II, MHC I turi tik kai kurios [[imuninė sistema|imuninės sistemos]] ląstelės – B limfocitai, [[dendritinės ląstelės]], [[makrofagai]]. Šios sąveikos paskirtis – pateikti T limfocitams antigenus, kuriuos jau pagavo kitos imuninės sistemos ląstelės, ir taip indukuoti pilną imuninį atsaką. Susidūrusios su antigenu T<sub>H</sub> ląstelės išskiria [[citokinai|citokinus]], kurių pagalbą suderintai reguliuojamas [[imuninis atsakas]].
γδ T limfocitai (taip pavadinti pagal [[polipeptidas|polipeptidus]], sudarančius TCR) turi kiek kitokios sandaros antigenų receptorių (TCR) nei T<sub>H</sub> ar T<sub>C</sub> ląstelės. Daugiausia randamos [[epitelis|epitelyje]] ir [[gleivinė]]je. Nėra priklausomas nuo MHC molekulių ir antigeną gali atpažinti savarankiškai. Tačiau TCR įvairovė daug mažesnė, atpažįstamų antigenų ratas kur kas siauresnis. Dažniausiai tai įvairūs nebaltyminiai [[fosforilinimas|fosforilinti]] [[substratas (biochemija)|substratai]], kuriuos išskiria [[bakterijos]] ar organizmo ląstelės [[stresas|streso]] metu. Antigenų aktyvuoti γδ T limfocitai išskiria citokinus, kurie savo ruožtu aktyvuoja T<sub>H</sub> ląsteles. Sudaro apie 10% visų T limfocitų.
eilutė 38 ⟶ 40:
== Literatūros šaltiniai ==
# I. Todd, „Cells of the immune system“, Encyclopedia of life sciences. www.els.net
# G. Klaus, „Lymphocytes“, Encyclopedia of life sciences. www.els.net
[[Kategorija:Imunologija]]
| |||