Stepas Sodeika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 4 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 4:
==Biografija==
Antano ir Stasio Sodeikų brolis. Baigęs Jurbarko pradžios mokyklą ir keturias progimnazijos klases, pas J. Pocių išmoko vargonuoti ir [[1914]]–[[1918]] vargonininkavo Pašiliuose ir Kaltinėnuose. [[1918]]–[[1920]] dar mokėsi [[Jurbarkas|Jurbarke]], o paskui nuvyko į Kauną ir ketverius metus lankė gimnaziją. [[1924]] įstojo į Klaipėdos muzikos mokyklą - konservatoriją, kur dainuoti mokėsi pas K. Jozevskaitę, M. Cerkaskają ir J. Volkovą.
Nuo [[1926]] pradėjo vadovauti katalikų bažnyčios ir kitiems chorams. [[1929]] baigęs muzikos studijas, buvo pakviestas dainuoti Kauno valstybės teatran, kur sukūrė keletą klasikinių operų vaidmenų – debiutavo [[Šarlis Guno|Ch. Gounod]] operoje „Faustas“ Valentino vaidmenyje. Neilgai užsibuvęs [[Kaunas|Kaune]], vėl sugrįžo į Klaipėdą, ten išvarė platų kūrybinės ir muzikinės veiklos barą. Konservatorijoje dėstė dainavimą, chorvedybą ir instrumentinę muziką, nuo [[1935]] Pedagoginio instituto muzikos lektorius. Dalį dainininkų atskyrė nuo „Aidos“ choro ir sudarė „Vaidilutės“ chorą (16 moterų ir 20 vyrų). Vien [[1933]] choras surengė 25 koncertus, dainavo Klaipėdos operos spektakliuose. Pats sukūrė Barono vaidmenį [[Džiuzepė Verdis|G. Verdi]] „Traviatoje“ ir Valentino vaidmenį [[Šarlis Guno|Ch. Gounod]] „Fauste“. [[1938]] Klaipėdos dainų šventei parengė „Vaidilutės“ 56 dalyvių chorą ir „Aukuro" draugijos 30 dalyvių vyrų chorą. Buvo jungtinio choro dirigentas. Vokiečiams okupavus Klaipėdą, [[1939]] su Pedagoginiu institutu išsikėlė į Panevėžį, o [[1940]] į Vilnių. Dėstė muziką, kartu su J. Gaubu vadovavo reprezentaciniam (26 moterys ir 25 vyrai) Vilniaus Arkikatedros chorui.
[[1944]] pasitraukęs į [[Vokietija|Vokietiją]], [[1945]] vasarą S. Sodeika su G. Velička Bamberge suorganizavo tautinį ansamblį – 42 dalyvių mišrųjį chorą, su kuriuo vėliau persikėlė į Wiesbadena, o paskui į Seligenstadą. Ansamblis pastatė muzikinius veikalus „Atsisveikinimas“, „Nemunas žydi“ ir „Žmonės prie vieškelio", giedojo bažnyčiose ir koncertavo.
Nuo [[1945]] Hanau stovykloje veikė ir kitas lietuvių ansamblis – 38 dalyvių mišrusis choras, [[1946]] pasivadinęs „Dainavos" vardu. Jam nuo [[1949]] vadovavo S. Sodeika. Su šiuo kolektyvu dirbo Kemptene ir Memmingene, pastatė keletą muzikinių veikalų, uoliai propagavo lietuviškas dainas.
|