Aleksandras Severas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
na ir naujadarų prigalvoja liaudis
Eilutė 9:
Tačiau Aleksandro valdymas iš esmės buvo sėkmingas iki [[sasanidai|sasanidų]] iškilimo rytuose. Apie kilusį karą yra įvairių atsiliepimų. Pagal paties Aleksandro pranešimą senatui, jis pasiekė dideles pergales. Per visus įvykius, susijusius su sasanidais, pasireiškė armijos drausmės trūkumas. Imperatorius grįžo į Romą ir šventė triumfą 223 m.
 
Sekančiais metais germanai įsiveržė į Galiją, kirsdami [[Reinas|Reino]] upę keliose vietose sugriaudami tvirtoves ir nuniokodami kaimus. Aleksandras atsigabeno legionus iš rytinių provincijų, perėjo per Reiną į Germaniją ant pontinio tilto. Iš pradžių jis manė papirkti germanų gentis, kad laimėtų laiko. Nesvarbu tai buvo protingas ėjimas ar ne, tačiau tai privertė Romos legionierius niekinti imperatorių kaip tokį, kuriam būdingas nekareiviškas elgesys. Šios aplinkybės vertė armiją ieškoti naujo vado tarp savų. Jie pasirinko Gajų IulijųJulijų Verą Maksiminą, trakų karį savom jėgom pasiekusį aukštą rangą.
 
Paskelbus [[Maksiminas TraksasTrakietis|Maksiminą]] imperatoriumi, Aleksandras buvo nužudytas ([[235]] m. [[kovo 18]] ar [[kovo 19]] d.) kartu su savo motina per ''Legio XXII Primigenia'' maištą. Šios mirtys suteikę Maksiminui sostą.
 
Aleksandro mirtis laikoma paskutine vinim į [[principatas|principato]] sistemos karstą ir žymi chaotiško III a., kuris visiškai susilpnino Romą, pradžią.
Eilutė 25:
Anksčiau=[[Elagabalas]]|
Valdovas=Aleksandras Severas (222–235)|
Vėliau=[[Maksiminas TraksasTrakietis]]}}
{{Commons|Alexander Severus|no=T}}