427 096
pakeitimai
Spektroskopinė dvinarė žvaigždė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
wiki sintakse 3
S (robotas Pridedama: fi:Spektroskooppinen kaksoistähti) |
S (wiki sintakse 3) |
||
|
'''Spektroskopinė dvinarė žvaigždė''' - glaudi [[žvaigždė|žvaigždžių]] sistema, kurios vizualiai atpažinti, kaip dvinarę praktiškai yra neįmanoma. Žvaigždės dvinariškumą rodo [[periodas|periodinis]] jos narių [[spektras|spektro linijų]] [[doplerio efektas|Doplerio poslinkis]] , kurį salygoja sistemos narių judėjimas tolstant ir artėjant [[Žemė]]s atžvilgiu. Šio judėjimo metu periodiškai kis jų [[radialinis greitis]].
Jei žvaigždės nariai skrieja priešingomis kryptimis, tai vieno nario spektro linijos paslenka į violetinę spektro sritį, antro – į raudonąją sritį. Tokios dvinarės yra žymimos „SB2”, t.y
Ilgesnį laiką stebint spektroskopinę dvinarę, matuojant abiejų komponenčių radialinius greičius, galima apskaičiuoti žvaigždės [[orbita|orbitą]]. Jos forma nustatoma stebint, kaip kinta radialinis greitis [[laikas|laiko]] atžvilgiu. Jei priklausomybė primena sinusoidę – žvaigždės orbita bus apskritimo formos. [[elipsė|Elipsės]] formos orbitos atvėju radialinio greičio priklausomybės nuo laiko grafinis vaizdas priklausys nuo jos ekscentriciteto ir padėties stebėtojo atžvilgiu.
Nėra imanoma nepriklausomai nustatyti dydžiojo pusašio ''a'' ir polinkio į orbitos plokštumą ''i'' vertes, tačiau did. pus.
Retos yra dvinarės, kurios vienu metu yra ir [[Vizualinė dvinarė|vizualios]] ir spketroskopinės. Vizualios dvinarės nariai dažnai yra nutolę vienas nuo kito, tad jų periodas ilgas – matuojamas dešimtmečiais arba ilgiau, taigi radialiniai greičiai per maži, kad juos galima būtų matuoti spektroskopiškai. Spektroskopinės dvinarės atvirkščiai – turi pakankamus matavimams orbitinius greičius – tačiau nariai yra per arti, kad galima būtų juos atskirti vizualiai. Taigi sistemos, kurios yra vienu metu vizualinės ir spektroskopinės turi būtų arti Žemės. Tokios žvaigždės dažnai pateikia daug vertingos informacijos.
| |||