Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 3:
== Biografija ==
Gimė bežemio [[bajorai (luomas)|bajoro]] šeimoje. Materialiai šeima vertėsi sunkiai. [[1893]] m. tėvai su Sofija persikėlė į [[Kuliai|Kulius]] ([[Plungės rajonas|Plungės raj.]]). Privačiai lavinosi [[Gargždai|Gargžduose]], [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[Plungė]]je, [[Palanga|Palangoje]]. [[1904]] m. baigė gimnaziją [[Ryga|Rygoje]]. [[1904]]–[[1907]] m. studijavo [[Krokuva|Krokuvos]] universitete mediciną, vėliau – filosofiją bei literatūrą. Buvo aktyvi visuomeninio moterų sąjūdžio dalyvė, 1907 m. dalyvavo moterų suvažiavime Kaune. [[1907]]–[[1908]] m. dirbo „Vilties” redakcijoje [[Vilnius|Vilniuje]].
[[1909]] m. [[sausio 1]] d. [[Šateikiai|Šateikiuose]] (Plungės raj.) susituokė su kompozitoriu ir dailininku [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Mikalojum Konstantinu Čiurlioniu]]. [[1911]] m. mirus M. K. Čiurlioniui, su dukra Danute apsigyveno Kaune. Iki [[1914]] m. dėstė lietuvių kalbą „Saulės“ kursuose Kaune, [[1915]]–[[1918]] m. mokytojavo lietuvių gimnazijoje [[Voronežas|Voroneže]]. [[1918]]–[[1919]] m. gyveno Vilniuje, nuo 1919 m. – Kaune.
[[1919]]–[[1921]] m. dirbo Krašto apsaugos ministerijos švietimo skyriuje Kaune, skaitė paskaitas fronte. [[1925]]–[[1938]] m. dėstė lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos dėstymo metodiką [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Humanitarinių mokslų fakultete.
[[1929]]–[[1937]] m. – Lietuvos delegacijos [[Ženeva|Ženevoje]] prie [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] socialinių reikalų komisijos narė, atstovavo Lietuvos moterims tarptautiniuose suvažiavimuose. [[1930]]–[[1936]] m. – vyriausioji Lietuvos [[skautai|skaučių]] vadė. [[1933]]–[[1934]] m. redagavo žurnalą „Gimtoji kalba“.
Bendradarbiavo leidžiant almanachus ir rinkinius „Gabija“, „Aukštyn“, „Pirmasai baras“, „Lopšelis“, „Lietuvos vaikas“, „Žemaičiai“, periodiką: „Aušrinė“, „Dabartis“, „Kūrybos keliais“, „Lietuva“, „Lietuvių laikraštis“, „[[Lietuvos žinios]]“, „Moteris ir pasaulis“, „Motina ir vaikas“, „[[Naujoji romuva]]“, „[[Vilniaus žinios]]“, „Vyturys“ ir kt. Pasirašinėjo [[slapyvardžiai]]s: ''A.S.Č.'', ''K.S.'', ''Pragiedrulis'', ''Sofija'', ''Z.K.'', ''S.Č.'' Palaidota [[Petrašiūnų kapinės]]e.
== Kūryba ==
Kūrinius pradėjo spausdinti [[1905]] m. Rašė [[eilėraštis|eilėraščius]], [[tautosaka|tautosakines]] [[poema]]s, [[drama|dramos]] kūrinius, [[apsakymas|apsakymus]], [[apysaka]]s, tarmiškus [[monologas|monologus]], išspausdino literatūros kritikos ir literatūros istorijos straipsnių, [[etiudas|etiudų]], recenzijų, paskelbė memuarų, išvertė užsienio rašytojų kūrinių.
Išleido „Skaitymo vadovėlį” (1911 m.), literatūros kritikos straipsnių rinkinį „Iš mūsų literatūros” ([[1913]] m.), „Lietuvoje” ([[1910]] m.). Parašė pjeses „Pinigėliai“ (1918 m.), „Aušros sūnūs“ (1923 m.), „Dvylika brolių juodvarniais laksčiusių“ ([[1932]] m.), apysaką „Šventmarė“ (1937 m.), poemas „Giria žalioji“, „Vaiva“, „Mūsų jauja“, išleido kritikos knygas „Lietuvoje” (1910 m.), „Iš mūsų literatūros” (1913 m.). Į lietuvių kalbą išvertė Žano Batisto Moljero „Šykštuolį”, „Tartiufą”, „Don Žuaną”, Gustavo Flobero „Ponia Bovari”, redagavo [[Homeras|Homero]] [[Iliada|„Iliados”]] vertimą.
| |||