Slavų mitologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 12 metų
S
wiki sintakse 3
S (wiki sintakse 2)
S (wiki sintakse 3)
Senovės slavų religija ir pagrindinės apeigos buvo susijusios su metų ciklu. Remiantis įvairiais šaltiniais ir išlikusia liaudies tradicija atkuriamos senosios slavų kalendorinės šventės.
 
* Metai buvo dalinami pagal mėnulio ciklus (mėnesius) ir prasidėdavo Kovo mėnesį. Paskutinė metų naktis/diena vadinta Velja Noč/Velik Dan (Didžioji naktis/savaitė) Priėmus krikščionybę ši šventė tapo Velykomis. Beabejo, toks pavadinimas galėjo atsirasti ir dėl graikiško Velykų pavadinimo Megale Hemera (Didžioji savaitė). Pagonybės laikais Velykos buvo švenčiamos panašiai kaip [[Vėlinės]] arba keltų [[Helovinas]]. Po kaimus vaikščiodavo persirengėliai, liaudyje tikėta, jog po namus klajoja protėvių vėlės. Greičiausiai šios šventės globėjas buvo Velesas, [[požeminis pasaulis|požeminio pasaulio]] dievas, artimas lietuvių [[Velnias|Velniui]].
* Didžiulis pavasario festivalis buvo pašvęstas Jarilui - augmenijos dievui. Jaunuoliai keliaudavo per kaimus nešdami žalumynus ir gėles - naujos gyvybės simbolius. Eisenas vesdavo jaunuoliai ant žirgų, pamėgdžiodami Jarilą. Didelę reikšmę turėjo velykiniai margučiai, simbolizuojantys atgimstantį pasaulį. Ši tradicija buvo perimta ir krikščioniškųjų Velykų.
* Vasaros saulėgrįža šiandien įvairiai vadinama: Ivanje, Kupala, Krijes'as. Šios šventės metu žmonės tuokdavosi, taip pat tam tikri šaltiniai rodo, jog galėjo būti atliekamos [[orgija|orgijos]]. Žmonės švęsdami šią šventę daug valgydavo, gerdavo, šokdavo ratelius, degindavo laužus ir per juos šokinėdavo. Merginos pindavo vainikus ir burdavo iš žolių, kada susituoksią. Greičiausiai šventė buvo skirta augmenijos, vaisingumo ar santuokos dievybėms. Pastebėtina, jog ši šventė labai artima lietuvių [[Rasos|Rasoms]], [[Kupolinės|Kupolinėms]] ir [[Joninės|Joninėms]].
* Vidurvasario šventė buvo skirta griaustinio dievui Perunui. Priėmus krikščionybę ji paversta į [[Šventasis Elijas|Šventojo Elijo]] šventę. Kai kurie duomenys leidžia manyti, jog senovėj vykdyti net žmonių aukojimai. Po šios šventės prasidėdavo derliaus nuėmimas.
* Derliaus šventė - tiksliai nežinoma, kada ji švęsta, tačiau yra duomenų, jog Riugeno saloje ji švęsta Svantevito šventykloje.
* Veikiausiai švęsta ir žiemos saulėgrįža per Kalėdas. Ši šventė greičiausiai buvo pašvęsta saulės dievui Svarogui. Dar ši šventė vadinama Karačunu.
 
 
=== Aukščiausiasis dangaus dievas ===
 
=== Perunas ir Velesas ===
=== Jarilas ir Morana ===
 
=== Svarogas, Svarožicas, Dažbogas ===
=== Švantevitas ir Triglavas ===
 
=== Zoria ir Danica ===
== Kitos būtybės ==
 
== Nuorodos ==
 
== Išnašos ==
 
427 096

pakeitimai