Sionizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

7 baitai pašalinti ,  prieš 10 metų
S
wiki sintakse 3
S (wiki sintakse 4)
S (wiki sintakse 3)
'''Sionizmas''' (pagal [[Sionas|Siono]] kalną [[Jeruzalė]]je) – [[žydai|žydų]] nacionalinis judėjimas, siekiantis suvienyti žydų tautą jų istorinėje tėvynėje Erec-Izraelyje (Izraelio žemėje), teritorijoje tarp [[Jordanas (upė)|Jordano upės]] ir [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] krantų.
 
== Sionizmo atsiradimas ==
==Sionizmo ideologija==
 
Pagal sionizmo ideologiją istorinėje žydų tėvynėje būtina sukurti „tautines gyvenvietes“ (vėliau – valstybę), kur žydai iš viso pasaulio galėtų repatrijuotis – pervažiuoti amžinai gyventi į savo istorinę tėvynę. Valstybine Izraelio kalba turėjo tapti [[Hebrajų kalba|ivritas]], kuriuo žydai kalbėjo senovėje. [[Arabai]], gyvenę [[Palestina|Palestinoje]], priklausę įvairioms religinėms ir etninėms grupėms, dažnai konfliktavusiomis tarpusavyje, pagal sionizmo ideologiją turėjo gauti visas pilietines ir politines teises ir tapti nacionaline mažuma.
 
1897 m. rugpjūtį I Pasauliniame sionistų kongrese [[Bazelis|Bazelyje]] ([[Šveicarija|Šveicarijoje]]) buvo sukurta Pasaulinė Sionistinė organizacija.
 
Sionistų lozungas buvo „Žemė be gyventojų – tautai be žemės“ – taip buvo ignoruojamas faktas, kad Palestina jau buvo tankiai apgyvendinta [[arabai|arabų]] – [[palestiniečiai|palestiniečių]]. Žydai rėmėsi keleto tūkstančių metų senumo istorinėmis sąsajomis su Eretz Israel, ypač su šventu judaizmui miestu [[Jeruzalė|Jeruzale]]. Papildomas impulsas, galutinai suformavęs sionistinę koncepciją, – [[antisemitizmas|antisemitizmo]] augimas visoje Europoje, kurio apogėjumi tapo hitlerininkų išpuoliai prieš žydus. Kai kurie žydų ultraortodoksai teigė, kad [[Mesijas]] žydus atvedė į pažadėtą žemę.
 
Pirmoje XX a. pusėje išsiskyrė keletas ideologinių sionizmo krypčių. Svarbiausios iš jų: sionizmas – socializmas, sionizmas – revizionizmas ir religinis sionizmas. Sionistai socialistai, dominavę iki 1970 m., tvirtino, kad Izraelio ekonomika turi būti grindžiama [[socializmas|socializmo]] principais. Prie jų galima priskirti ir sionizmo pradininkus Mozę Hesą ir Teodorą Herclį. Tarp žymiausių tokios pakraipos politinių lyderių buvo [[Davidas Ben Gurionas]] (1886 m. – 1973 m.), kuris ir paskelbė Izraelio nepriklausomybę, o taip pat buvo pirmuoju šalies vadovu. Bet palaipsniui „Mapai“ partija (dabar „Avoda“), vadovaujama Beno-Guriono, prarado populiarumą ir pati atsiribojo nuo socialistinės ideologijos.
 
Sionistai revizionistai peržiūrėjo sionistų – socialistų ideologiją. [[Vladimiras Žabotinskis|Vladimiro Žabotinskio]] (1880 m. – 1940 m.) nuomone, Izraelis turėjo remtis [[rinkos ekonomika]]. Iki XX a. vidurio ši [[partija]] buvo antraeilė, bet toliau jos reikšmė ženkliai didėjo – [[nacionalizmas|nacionalistinė]] partija „Kilud“ ilgą laiką buvo vadovaujanti Izraelio partija.
Svarbiu įvykiu sionistų judėjimui buvo 1917 m. lapkričio deklaracija, kurioje [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] užsienio reikalų ministras Arthuras Balfouras patvirtino apie valdžios palankumą „žydų tautinėms gyvenvietėms“ [[Palestina|Palestinoje]]. Tuo dokumentu rėmėsi žydai, kurdami Izraelio valstybę. Tuo tarpu arabai atkreipė dėmesį į termino „tautinės gyvenvietės“ (''„National home“'') daugiareikšmiškumą. Ministras Balfouro tokia deklaracija greičiausiai norėjo patraukti žydus į savo pusę per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]].
 
Nuo XIX a. pabaigos į Palestiną pradėjo plaukti žydų emigrantų bangos, finansuojamos daugiausiai sionistinių organizacijų ir privačių asmenų ([[Rotšildai|Rotšildų šeima]]). 1922 m. žydai sudarė apie 1/10 Palestinos gyventojų, o Izraelio valstybės sukūrimo išvakarėse žydai sudarė jau 1/3 gyventojų.
 
1947 m. JTO Generalinė asamblėja priėmė 181 rezoliuciją, kurioje numatė sukurti Palestinos teritorijoje dvi valstybes, žydų ir arabų, taip pasiekiant pagrindinius sionizmo tikslus.
== Kitų valstybių požiūris į sionizmą ==
 
TSRS požiūris į sionizmą labai keitėsi. Kuriantis Izraeliui TSRS tarpininkavo jo pripažinimui, dalyvavo 181 JTO rezoliucijos kūrime. Buvo planuojama, kad Izraelyje į valdžią ateis socialistinės ir komunistinės partijos. 1948 m. įsiplieskus konfliktui su supančiomis valstybėmis, TSRS Izraeliui padėjo [[ginklas|ginklais]], tame tarpe [[tankas|tankais]]. Šalyje laimėjus proamėrikietiškoms partijoms, TSRS požiūris į Izraelį labai pasikeitė. Susidūrus su tarybinių žydų pozityviu požiūriu į sionizmą ir Izraelį TSRS buvo pravesta kampanija prieš kosmopolitizmą, kuri išsigimė į antisemitinę isteriją. Buvo sufabrikuota [[gydytojų byla]].
 
Galiausiai TSRS sionizmas buvo įvardintas kaip šovinistinis, rasistinis, antikomunistinis ir antitarybinis buržuazinių jėgų judėjimas, jam taikyti kiti negatyvus politiniai epitetai. 1983 m. [[balandžio 21]] d. buvo įkurtas Tarybinės liaudies antisionistinis komitetas.
427 096

pakeitimai