Senovės Graikijos architektūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 4
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 16:
 
Šventovių tipai:
# megeronas;
# šventovė tarp antų (dėmesys akcentuojamas ne į interjerą, nes jį mato tik žynys, o į eksterjerą);
# prostilio tipo šventovė;
# antiprostilio tipo šventovė;
# peripterio tipo šventovė (tik dorėninio orderio, šventyklos perimetre kolonų eilė);
# dipterio tipas (su dviem kolonų eilėm, jonėninio tipo).
 
Visos šventovės yra ant pakylos sudarytos iš trijų laiptelių. Tai [[stereobatas]] arba [[krepidoma]]. Viršutinė stereobato dalis yra [[stilobatas]].
Iš pradžių šventyklos statomos iš molio plytų ir medžio. Atsiradus akmeninei architektūrai atsirado ir [[orderis ]] („ordos“ – tvarka). „Dievo namas“ turėjo būti gražus ir atitikti žmogaus proporcijas, turėti tam tikrą tvarką.
 
Kiekvienam dievui reikėjo parinkti tam tikrą orderį, taip pat dar ir išreikšti jo išskirtinumą ir asmenines savybes, todėl atsirado modulis. Modulis suteikia orderiui arba grakštumo, arba sunkumo.
 
===Dorėninis orderis===
Eilutė 32:
 
===Jonėninis orderis===
Jis yra kitokio modulio, stovi ant [[stilobatas|stilobato]], turi „spyruokliuojančią“ [[bazė|bazę]] ir [[kaneliūra|kaneliūrą]] su takeliais. Jonėninės kolonos stiebo [[entazė]] daug mažesnė, o [[kapitelis]] su [[voliuta|voliutomis]]. [[Architravas]] turi padalinimus. Frizas puoštas ištisa reljefų juosta. Karnizas su syma. Voliutos iš pradžių buvo tik iš fasadinės pusės. Rytų kraštuose reljefinė juosta yra ir prie bazės.
 
===Korintinis orderis===
Jo kolonos stiebas yra aukščiausias iš visų orderių, bazė lengvesnė. Stiebo kaneliūros su takeliais, o entazė nežymi. Kapitelis iš stilizuoto akanto lapų krepšelio. Architravas siauresnis, sudalintas į tris dalis. Frizas taip pat siauresnis su reljefine juosta. Karnizo apačioje yra dantukai. Tai puošniausias orderis.
 
Pagal šiuos orderius pastatai charakterizuojami į moteriškus ir vyriškus. Kartais orderiai derinami tarpusavyje (pvz., Apolono šventykla, turi visus tris orderius)
Eilutė 56:
===Aukštoji klasika===
Prasidėjo po Atėnų sukilimo, valdant Perikletui. Atėnų architektas [[Fidijas]] ant Atėnų kalvos stato Akropolį, deivei [[Atėnė|Atėnei]] skirtą šventyklą – [[Partenonas|Pertenoną]]. Jis tarpusavyje derina orderius.
Atėnų Akropolis pastatytas iš įvairių rūšių [[marmuras|marmuro]]. Kelias, kuriuo eidavo eisena, prasideda propirėjais (vartais, kurie turėjo atrodyti tvirti), toliau už jų pinotika ir biblioteka ([[Dorėninis orderis|Dorėninio orderio]]), toliau aikštė, kurioje [[Partenonas]] (su aštuonių kolonų peripteriu, naudojamas aukso pjūvis). Partenono fasade Poseidono ir Atėnės mitas. Virš kolonų pastatą juosia dvylikos metrų aukščio reljefinis frizas. Partenono architektai – Ichtinas ir Kalichratas.
 
===Graikų vėlyvoji klasika===
Eilutė 62:
Graikų architektus domina visuomeninės paskirties pastatai (gimnazijos, sporto mokyklos, teatrai, bibliotekos ir t.t.)
Teatrai kilo iš Dioniso švenčių. Teatrai statomi ant puslankiu išsidėsčiusių kalvų. Teatrą sudaro teatronas (žiūrovų vietos, išdėliotos puslankiu), archesa (teatro centre) ir skena (jau vėliau pastatyta aktoriams persirengti su trimis durimis, uždaranti visą teatro erdvę).
Statomi memorialiniai paminklai: mauzolos, mauzoliejai – monumentalūs antkapiniai pastatai. Pirmasis mauzoliejus buvo pastatytas Mauzolai, tai [[Halikrato mauzoliejus]].
 
==Helenistinis laikotarpis==