Sembai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
'''Sembai''' - viena iš [[prūsai|prūsų]] grupių, gyvenusi Sembos pusiasalyje (šiauriau dabartinio [[Kaliningradas|Kaliningrado]]). Sembai gyveno pakrančių teritorijoje, turtingoje [[gintaras|gintaro]], tad nuo seno dalyvavo Europinėje gintaro prekyboje (žr. [[Gintaro kelias]]). Sembai ryšius su kitomos [[tauta|tautomis]] ryšius užmezgė anksčiau nei kiti prūsai. Kaip ir kitus prūsus sembus užkariavo [[Vokiečių ordinas]], veikiami [[Asimiliacija (sociologija)|kultūrinės asimiliacijos]] ir [[germanizacija|germanizacijos]] jie XVII a. išnyko.
Gintaro prekyboje dalyvavusi [[Semba]] buvo turtingiausias ir tankiausiai gyvenamas Prūsijos regionas. Semboje aptinkama daug [[bronzos amžius|bronzos amžiaus]] dirbinių, daug jų importuoti iš [[Romos imperija|Romos imperijos]].
<br />Sembai, skirtingai nei likę prūsai, savo [[kremacija|mirusiųjų nedegindavo]]. Virš kapų jie supildavo [[pilkapis|pilkapius]], apsuptus akmenų žiedais.<ref> Gimbutas, Marija (1963). ''The Balts''. London: Thames and Hudson. pp. 112.</ref>
<br />Sembus pirmą kartą 1073 m. paminėjo [[Adomas Brėmenietis]], vadinęs juos „pačia humaniškiausia tauta“. Susirėmimai su [[danai]]s tęsėsi nuo IX a. vidurio iki XIII a. pradžios. Žinoma, kad Semboje buvo [[vikingai|vikingų]] gyvenvietė ''Wiskiauten'', klestėjusi apie 300 m. [[Švedai]] su sembais palaikė taikesnius ryšius ir užsiiminėjo prekyba.<<ref name=el>Simas Sužiedėlis, ed (1970-1978). "Semba". ''Encyclopedia Lituanica''. V. Boston, Massachusetts: Juozas Kapočius. pp. 107-108.</ref>
Eilutė 9:
Sembai prieš Vokiečių ordiną sukilo [[Didysis prūsų sukilimas|Didžiojo prūsų sukilimo]] metu (1260-1274), bet buvo pirmieji, kurie pasidavė. 1276 m. kitos prūsų grupės pabandė vėl įžiebti sukilimą, o Sembos vogtas Teodorikas (''Theodoric'') įtikino sembus prie sukilimo neprisidėti. Tuo pasekė [[notangai]] ir [[varmiai]] ir sukilimo taip pat nepalaikė, todėl po metu sukilimas buvo sutriuškintas.<ref>Urban, William (2000). The Prussian Crusade (2nd ed.). Chicago, Illinois: Lithuanian Research and Studies Center. pp. 344–345. </ref>
XIII a. pabaigoje sembų buvo tik apie 22 000.<ref>Gimbutas, Marija. ''The Balts'', 173.</ref> Suvokietėjo jie vėliau už likusius prūsus, kurie buvo užkariauti anksčiau už sembus.
== Nuorodos ==
| |||