Sakė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 4 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 3:
'''Sakė''' – natūralus [[alkoholinis gėrimas]]. Stiprumas 11-14%. gaminamas iš [[ryžiai|ryžių]].
Paplitęs [[Japonija|Japonijoje]]. Japonijoje žodis ''sakė'' gali būti vartojamas kaip bendrinis, visiems alkoholiniams gėrimams pavadinti.
Tai vienas stipriausių tradicinių japoniškų alkoholinių gėrimų. Sakė klaidingai vadinama ''ryžių [[vynas|vynu]]'' ar ''[[degtinė|degtine]]'', pagal gamybos procesą ji yra artimiausia [[alus|alui]].
== Istorija ==
Eilutė 22:
[[1907]] m. surengta pirmoji valstybinė sakės degustacija. Valstybei įsikišus buvo atsisakyta tradicinių medinių [[statinė|statinių]] ir pradėti naudoti emaliuoti [[indas|indai]]. Oficialiai pareikšta, kad tas sprendimas buvo priimtas vardan [[higiena|higienos]]. Tačiau visi buvo įsitikinę, jog valstybei labiau rūpėjo gauti kuo daugiau mokesčių. Medinės statinės sugerdavo ir išgarindavo nemažai sakės, už kurią būtų galima susirinkti mokesčius.
[[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] metu sakei vėl atėjo sunkūs laikai. Didžioji dalis ryžių buvo sunaudojama karo reikmėms ir sakės gamintojams nieko nebelikdavo. Dauguma jų tuomet [[bankrotas|bankrutavo]]. Taip pat pradėta į sakę pilti papildomo [[etanolis|alkoholio]], kad padidėtų stiprumas, sutaupant ryžių žaliavos. Kai kurie įsigudrindavo gaminti sakę išvis be ryžių.
Po karo sakės daryklos ėmė atsigauti. Tačiau tuo metu labai išpopuliarėjo kiti [[alkoholinis gėrimas|alkoholiniai gėrimai]], ypač [[alus]]. Sakės suvartojimas ilgainiui sumažėjo, tačiau labai pasitaisė kokybė.
Eilutė 41:
* ''Sokujo'' – gana naujas metodas, kur rūgimas paspartinamas [[pieno rūgštis|pieno rūgštimi]]. Taip išgaunamas švelnesnis nei kimoto ar yamahai skonis.
* ''Namazake'' – [[pasterizavimas|nepasterizuota]], bet kuriuo iš aukščiau išvardytų būdų pagaminta sakė. Patiekiama atšaldyta.
* ''Muroka''
* ''Doburoku'' – klasikinė naminė sakė, šiek tiek pieniškos spalvos. Fermentacijos pabaigoje pridedama garintų ryžių. Taip prasideda antrasis fermentavimas ir padidėja gėrimo stiprumas.
Eilutė 49:
* ''Taruzake'' – [[kedras|kedro]] statinėse brandinta sakė, kuri įgyją specifinį aštrumą. Todėl tai retai būna aukščiausios klasės sakė.
* ''Shizuku - dori'' – nefiltruota, tiesiog nuvarvinta pakabinant maišus su ryžių mišiniu sakė.
* ''Nihonshu - do'' – specialus sakės matavimo metodas. Svarstyklėmis pasveriamas vienodas kiekis 15°C temperatūros sakės ir 4°C temperatūros vandens. Kuo sakė saldesnė, tuo didesnis santykis ir tuo mažesnis skaičius. Pati saldžiausia sakė yra -30, o sausiausia +15. Kuo sakė saldesnė, tuo stipresnė.
=== Laikymas ===
Geriausia sakę laikyti [[šaldytuvas|šaldytuve]], nes šviesa ir [[šiluma]] ją sugadina. Kambario temperatūroje laikomas gėrimas turi būti suvartotas per kelis mėnesius. Butelį atidarius būtina išgerti per 2-3 valandas. Jeigu iškart statoma į šaldytuvą, galima laikyti dvi dienas. Po to ji tiks nebent maisto ruošimui.
Eilutė 59:
Sakė patiekiama kelių rūšių puodeliuose:
* Masu - medinis dėžutės formos indelis
* Ochoko – mažas cilindro formos indelis
* Sakazuki – plokščias indelis, primenantis lėkštutę
Sakė patiekiama šalta (10°C), šilta (20°C) arba karšta (37°C), priklausomai nuo gėrėjo pageidavimo, sakės kokybės ir metų laiko. Karšta sakė dažniausiai geriama šaltuoju metų laiku (vaizdingai tai vadinama „dėti karštą akmenį ant pilvo“). Tam imama vidutinės kokybės sakė ir šildoma karštame vandenyje (daugiausiai 55°C). Karštis užmaskuoja nemalonius prastos kokybės sakės kvapus, todėl karšta sakė labai išpopuliarėjo Antrojo Pasaulinio karo metu, kuomet gera sakė buvo retenybė. Aukštos kokybės sakė beveik visada patiekiama šalta, apie 7°C.
Gėrimas iš kito žmogaus sakės puodelio yra draugystės ženklas ir pagerbimas. Norint parodyto dosnumą naudojamas masu puodelis, į kurį įstatoma [[stiklinė]]. Tuomet salė pilama, kol perpildo stiklinę ir pripildo medinį indą.
| |||