Rusijos 1897 m. pinigų reforma: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 4 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Russian Empire-1899-Coin-5-Reverse.jpg|right|125px|]]
[[Vaizdas:Russian Empire-1899-Coin-5-Obverse.jpg|thumb|right|115px|Auksiniai penki rubliai 1899 m.]]
'''Rusijos 1897 metų pinigų reforma''' ([[Sergejus Vitė|Sergejaus Vitės]] pinigų reforma) – pinigų reforma, kurios metu Rusijoje buvo įvestas [[aukso standartas]], t.y., rublis buvo griežtai pririštas prie aukso.
Pasiruošimas reformai prasidėjo 1880 m. Ją sąlygojo piniginės sistemos nestabilumas. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] finansų ministras Sergejus Vitė 1895 m. vasario mėn. pateikė [[Nikolajus II|Nikolajui II]] projektą apie aukso apyvartos įvedimą. S. Vitė siūlė įvesti aukso standartą, kaip tai buvo padaryta [[Jungtinė Karalystė|Anglijoje]], o ne aukso - sidabro standartą kaip [[Prancūzija]].
1895 m. [[gegužės 8]] d. buvo leista vykdyti [[sandoris|sandorius]] auksu: visoms Valstybinio banko kontoroms ir skyriams buvo leista pirkti auksines [[moneta]]s, o 8 kontoroms ir 25 skyriams - vykdyti mokėjimus šiomis monetomis. 1895 m. birželį Valstybiniam bankui buvo leista priimti auksines monetas į einamąsias sąskaitas (šiuo pavyzdžiu pasekė privatūs [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] bankai); 1895 m. lapkričio mėn. buvo leista priimti auksines monetas visų valstybinių įstaigų ir valstybinio geležinkelio kasoms. 1895 m. gruodžio mėn. buvo nustatytas kreditinio (popierinio) rublio kursas - 7 rub. 40 kap. už auksinį pusimperialį (5 rub. nominalas), kuris nuo 1896 m. buvo vertas 7 rub. 50 kap.
Eilutė 9:
Valstybinis bankas 1897 m. padidino grynųjų pinigų kiekį nuo 300 mln. iki 1095 mln. rub., kas beveik atitiko kreditinių bilietų kiekį (1121 mln. rub.).
1897 m. [[rugpjūčio 29]] d. buvo išleistas įsakymas dėl Valstybinio banko emisinių operacijų, kuri suteikė teisę leisti [[banknotas|banknotus]], padengtus auksu. Auksu padengti kreditiniai pinigai buvo keičiami į auksą be ribojimų. Taip pat buvo kaldinami 5, 7,5, 10 ir 15 rublių monetos.
Reforma sustiprino išorės ir vidaus rublio kursą, pagerino investicinį klimatą, paskatino vietinio ir užsienio [[kapitalas|kapitalo]] investicijas.
Auksinio rublio stabilumas laikėsi ir ant solidaus finansinio pamato. Nuo 1887 m. iki 1897 m. Rusijos imperijos aukso atsargos išaugo apie 2,5 karto ir viršijo 1 milijardą rublių. Pinigų reformos pagrindą padėjo ir greitas valstybės ekonomikos augimas. Taip, kaip sakykim 1890-aisiais metais gamybos augimas sudarė 10 - 12 procentų per metus. Tokių ekonominių pasiekimų galutinis tikslas ir buvo perėjimas prie auksinio rublio [[konvertuojamumas|konvertuojamumo]].
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] 1914 m. popierinius pinigus buvo nustota keisti į auksą.
[[Kategorija:Pinigai]]
| |||