21:42, 14 liepos 2009 versija taisyti Loveless (aptarimas \| indėlis) Botai 15 272 keitimai S robotas Pridedama: pl:Gospodarka Rumunii ← Prieš tai darytas keitimas		16:46, 16 liepos 2009 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 3 Kitas pakeitimas →
Eilutė 7: Nepaisant prekybos profsąjungos protestų prieš smarkiai kylančius pragyvenimo kaštus ir nedarbo lygį (daugiau nei 1 mln.), [[1991]] metų balandį prasidėjo antroji kainų liberalizavimo stadija. Tuo pat metu tam, kad patenkintų Tarptautinio Valiutos Fondo reikalavimus dėl paskolos, buvo 72 kartus devalvuota lėja. Rugpjūčio mėnesį Iljeskus pasirašė įstatymą, kuriuo leidžiama privatizuoti visas valstybines įmones, išskyrus tiekiančias komunalines paslaugas. Tų metų lapkritį lėja tapo laisvai konvertuojama šalies viduje. Kainos išaugo 400 kartų, šimtai tūkstančių šalies gyventojų dirbo trumpalaikius darbus. [[BVP]] per [[1991]] m. nukrito iki 12 kartų. Po keleto nuosmukio metų [[1993]] metais bendras vidaus produktas ([[BVP]]) išaugo 1%. [[1994]] metų gegužę Tarptautinis Valiutos Fondas ([[TVF]]) suteikė Rumunijai 700 milijonų [[JAV doleris\|JAV dolerių]] paskolą, kuri iki [[1995]] metų padėjo sumažinti šalies [[Infliacija\|infliacijos]] lygį. Nors privatus sektorius Rumunijoje sparčiai plėtėsi, ypač aptarnavimo sferoje, tačiau didžioji šalies sunkiosios pramonės dalis vis dar buvo valstybės rankose. Tai kėlė nerimą tarptautiniams kreditoriams, todėl [[TVF]] atidėjo kitas paskolas, o tai atbaidė užsienio investuotojus. [[1990]]-ųjų metų birželio mėnesį Rumunijos parlamentas patvirtino masinės privatizacijos programą, kurios tikslas buvo į privačias rankas perduoti daugiau nei 2000 kompanijų. Dėl lėtai vykstančių ekonomikos reformų [[1996]] metais [[TVF]] paskolos Rumunijai nebuvo atnaujintos, o užsienio investicijos buvo nežymios. [[1997]] m. Rumunijos vyriausybė pažadėjo vykdyti griežtas reformas ir [[TVF]] atsižvelgdamas į tai skyrė šaliai 430 milijonų [[JAV doleris\|JAV dolerių]] paskolą. Tačiau vyriausybei, prieš privatizacijai vėl užstringant, tepasisekė sureguliuoti nuolat kylančias kainas. [[1998]] metų sausį [[TVF]] vėl užšaldė paskolų išmokas Rumunijai. Dauguma kompanijų išliko valstybės rankose iki [[1999]]-ųjų pabaigos. Šiuo metu Rumunija yra [[TVF]], bei Europos Rekonstrukcijų ir Plėtros Banko (ERPB) narė. [[1993]] metų gegužę įsigaliojo Laisvos prekybos sutartis su Europos Laisvos Prekybos Asociacija. ==Darbo jėga== Eilutė 20: Pasėliai bei sodai užima apie 43% Rumunijos žemės. [[1980]]-ųjų metų viduryje daugiau nei 80% ūkių Rumunijoje priklausė valstybei arba kolūkiams; kolektyviniuose ūkiuose darbininkai gaudavo atlyginimą, ūkio produktų bei dalį ūkio pelno. Dėl komunistų valdžios išskirtinio dėmesio pramonės augimui, buvo apleistas žemės ūkio vystymas, į ji nebuvo investuojama. Dėl šios priežasties [[1980]] metais atsirado maisto stygius. Nuvertus komunistinį režimą, naujoji Rumunijos valdžia ėmė naikinti kolektyvinius ūkius, žemę paskirstydama individualiems ūkininkams. Nors valstybiniai ūkiai nebuvo išardyti, tačiau žemdirbiams, kurių žemė buvo prijungta prie valstybinių ūkių, buvo kompensuota. Iki [[1994]] metų apie 46% dirbamos žemės buvo sugrąžinta tikriesiems savininkams ar jų įpėdiniams, o iki [[1995]] metų daugiau nei trys ketvirtadaliai Rumunijos dirbamos žemės buvo privatizuota. [[1992]] metais dėl ilgalaikės sausros stipriai sumažėjo žemės ūkio produkcijos išeiga, tačiau jau kitais metais žemės ūkis ganėtinai atsigavo. [[1990]] metų pradžioje Rumunija daugiausia augino grūdines kultūras: [[Kukurūzas\|kukurūzus]], [[Kvietys\|kviečius]], miežius ir rugius, [[Bulvė\|bulves]], vynuoges, bei cukrinius runkelius. Daugiausiai buvo auginami galvijai, kiaulės, avys, arkliai ir naminiai paukščiai. Reikšmingą vaidmenį Rumunijos žemės ūkyje turi [[Vynas\|vyno]] pramonė. ==Miškininkystė ir žuvininkystė== Eilutė 36: ==Energija== Šiluminių elektrinių jėgainės, naudojančios [[Nafta\|naftą]], dujas bei [[Anglis\|anglį]] kaip kurą, pagamina 63% elektros Rumunijoje, tuo tarpu likusi elektros energija daugiausia gaunami iš hidroelektrinių. Šalis turi dvi pajėgias hidroelektrinės, kurios yra eksploatuojamos drauge su [[Serbija]] prie siauro Geležinių Vartų tarpeklio [[Dunojus\|Dunojuje]]. [[1996]] metais Cernavodoje atidaryta atominė elektrinė. ==Turizmas ir užsienio prekyba==

Rumunijos ekonomika: Skirtumas tarp puslapio versijų