Rimantas Daugintis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Rimantas Daugintis''' ([[1944]] m. [[gegužės 21]] d. [[Baubliai]], [[Kartenos valsčius]] – [[1990]] m. [[gegužės 19]] d. [[Budapeštas]], palaidotas [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius.

[[1971]] m. baigė [[LDI|Lietuvos dailės institutą]], mokytojai [[Juozas Kėdainis]], [[Gediminas Jokūbonis]]. [[1968]]–[[1977]] m. dėstė [[Vilniaus dailės mokykla|Vilniaus dailės mokykloje]]. Nuo 1971 m. dalyvavo parodose. Nusižudė.

Reikšmingiausia kūrybos dalis – smulkioji skulptūra („Rytas“ [[1974]] m., „Kristoforas prie Vilnelės“ [[1985]] m., „Birželio rauda“, „Gulago madona“, „Europos pagrobimas“, visos [[1989]] m.). Sukūrė monumentalių dekoratyvinių skulptūrų („Barnabas išeina į jūrą“, 1977 m., „Naktigonė“ 1982 m., abi [[Klaipėda|Klaipėdoje]], „Versmė“, [[1982]] m. [[Ariogala|Ariogaloje]], „Lakštingala“, 1985 m. Vilniuje), portretų („Spaustuvininkas [[Pranciškus Skorina]]“, 1974 m.), medalių ([[Kristijonas Donelaitis]], [[Maironis]], [[Vaižgantas]], [[Antanas Gudaitis]], [[1984]]–[[1987]] m.), memorialinių lentų, interjero kompozicijų („Pegasas kavinėje“, Literatų svetainė Vilniuje, [[1985]] m.). Skulptūras, jų sukūrė apie 100, kūrė iš medžio („Ąžuoliukas“, [[1972]] m.), [[terakota|terakotos]] („Autoportretas su [[Omaras Chajamas|O. Chajamo]] poezija“, [[1976]] m., „Per Lietuvą ėjo“, [[1989]] m.), [[bronza|bronzos]] („Senas parkas“, [[1981]] m.), daugiausia – individualia galvanoplastikos technika („Miegantis karalius“, 1980 m., „Nuotaka Prokrustui“, 1984 m.).