Viktorijos krioklys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: hi:विक्टोरिया जलप्रपात; smulkūs taisymai
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 4
Eilutė 5:
Pirmasis europietis, aptikęs krioklį ([[1855]] m.), buvo [[Deividas Livingstonas]], anglų keliautojas, kuris jį pavadino tuometinės [[Anglija|Anglijos]] karalienės [[Viktorija (karalienė)|Viktorijos]] garbei. Krioklys įeina į dviejų nacionalinių parkų teritoriją ir pritraukia daug turistų. Šie parkai įtraukti į [[UNESCO]] Pasaulio paveldo sąrašą.
 
Dabar apie krioklių susidarymo procesą žinoma daugiau negu Livingstono laikais. Centrinis [[Zambija|Zambijos]] plokščiakalnis - tai didžiulis 300 m storio klodas bazaltinės lavos, vulkano išlietos prieš 200 mln. metų, daug anksčiau prieš susiformuojant [[Zambezė|Zambezei]]. Išsilydžiusioms uolienoms auštant, jos kietėjo ir skeldėjo, susidarė įtrūkių tinklas. Šiuos įtrūkius užpildė minkštesnės medžiagos sudarydamos daugmaž lygų sluoksnį. Tačiau maždaug prieš pusę milijono metų, kai plokščiakalniu pradėjo tekėti Zambezė, ji susidūrė su vienu iš tų įtrūkių. Vanduo ėmė plauti minkštą užpildą grauždama griovį. Upė tvindė jį griausmingai plakdamasi ir keldama purslų debesis, kol pradėjo veržtis per žemesnįjį plyšio kraštą ir toliau – į siaurą tarpeklį. Taip atsirado pirmas krioklys. Tačiau procesas tuo nesibaigė. Nepaliaujama tėkmė per vandenkričio briauną silpniausioje vietoje pradėjo griauti uolos kraštą. Triukšmingi vandens srautai vis labiau graužė sprūdį ardydami upės dugną prieš srovę – taip formuodami naują siaurą tarpeklį, nusidriekiantį įžambiai pirminiam tarpekliui. Taip nuožulniai besitraukdama upė rado kitą įtrūkį iš rytų į vakarus ir išplovė minkštą jo užpildą. Per įtrūkių tinklą braudamasi prieš srovę, upė sukūrė zigzaginių tarpeklių virtinę, išsidėsčiusią pasroviui nuo krioklių.
 
Šiandien pasroviui galima pamatyti septynis tokius tarpeklius: kiekvienas jų yra jau išnykusio vandenkričio pėdsakas. Aštuntasis tarpeklis – dabartinio Viktorijos krioklio, tačiau ir šis pamažėl irsta. Erozija šių tarpeklių kelyje vyksta apie 1,6 km per 10 000 metų tempu. Galimas daiktas, kad devintoji besitraukiančio krioklio vieta bus vakariniame krašte esantis ''Velnio slenkstis''.