Teisės sociologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pagrindinės ''priežastys'':

*Poreikis nustatyti visuomenės stabilumą ir nestabilumą, jo priežastis. Vienas socialinio stabilumo veiksnių – socialinės normos, tarp kurių teisės normos – vienos svarbiausių, kaip ypatinga socalinių normų rūšis. Teisės normų tyrimo būtinumas – teisės sociologijos susiformavimo pirmoji priežasčių. Susijusi su teisininkais ir sociologais, kurie pabrėžė visuomenės solidarumą. Ieškojo tvarkos, atkreipė dėmesį į vertybes ir normas.

 

XX a. pr. kilo problema – ką reiškia teisinis pozityvizmas? Teisė atitrūksta nuo savo visuomeninių šaknų (''ubi societas, ibi ius''), ji nebesuprantama kaip visuomeninis reiškinys, bet suvokiama tik sąryšyje su įstatymų leidėjo valia. Išsivysčiusi sutarčių teisė, kuri rėmėsi dispozityviu požiūriu, nebuvo susieta su įstatymų leidėju, bet su korporacijų įstatais ir t.t. Iškilo kitokio požiūrio būtinumas, ir XX a. pr. plito teorijos, susijusios su Marksu ir Engelsu, Vėberiu, parodžiusios politikos reikšmę teisėje. Klausimas: “kas pirma: teisė ar valstybė? ” teisės filosofijoje neiškilo, bet su klasės valios teorijomis parodyta, kad teisė ir visuomeninio sluoksnio vadovavimas susiję. Vėliau šis vadovavimas interpretuojamas kaip visuotinas interesų patenkinimas. Pozityvizmas nebegalėjo patenkinti politinių ir teisinių poreikių, nes teisė – ne tik įstatymų leidėjo valia, bet visuomeninių poreikių sąlygotas reiškinys. Visos visuomenės poreikiai liko nepastebėti ir vėliau atsirado teorijos, aiškinančios teisę kaip izoliuotą sferą, kur ne teisininkui nėra ką veikti