Pretorijonai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 4 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 4:
== Istorija ==
Žodis ''pretorijus'' kilo iš Romos armijai mūšio lauke vadovaujančio generolo ([[pretorius|pretoriaus]]) palapinės ''pretoriumo'' (''praetorium'') pavadinimo. Daug Romos karvedžių turėjo įprotį pasirinkti asmeninį kareivių būrį, kuris saugotų jo palapinę ir būtų jo asmens apsauginiais.
<br />Tokį būrį sudarydavo pėstininkai ir raiteliai. Tuo metu ši [[kohorta]] buvo vadinama ''cohors praetoria'', ir įvairūs įžymūs asmenys, įskaitant [[Julijus Cezaris|Julijų Cezarį]], [[Markas Antonijus|Marką Antonijų]] ir [[Augustas|Augustą]] (Oktavianą), ją turėjo.
<br />Cezaris mūšio lauke pastebėjo, kad kautynėse pravartu turėti dalinį, galingesnį už kitus legionus. Kai Augustas tapo [[Romos imperija|Romos imperijos]] imperatoriumi [[27 m. pr. m. e.]], jis nusprendė, kad toks būrys pravartus ne tik mūšio lauke, bet ir politikoje. Taigi iš ivairių legionų jis surinko Pretorijų sargybą. Pretorijų sargyba buvo vienintelis ginkluotas kareivių būrys, leidžiamas būti į pietus nuo [[Rubikonas|Rubikono]], šiaurinės Italijos sienos.
== Ankstyvoji sargyba ==
Iš pradžių surinktas būrys labai skyrėsi nuo vėlyvesnės sargybos, kuri žudė imperatorius. Augustas, suprasdamas, kad jam reikia apsaugos pačioje Romoje, buvo atsargus palaikydamas savo režimo respublikinį kevalą. Taigi jis suformavo tik devynias kohortas, kuriose pradžioje buvo po 500 kareivių (vėliau - iki 1000). Tik trys iš jų budėdavo bet kokiu laiku. Taip pat buvo organizuoti maži atskiri raitelių būriai (''turma'') iš 30 raitelių kiekvienas. Kai jie nepastebimai patruliuodavo rūmuose ir kituose svarbiuose pastatuose, kiti buvo paskirti į Romą supusius miestus. Atskira kohorta negalėjo kelti jokios grėsmės. Sistema smarkiai nepasikeitė atvykus dviem pretorijų prefektams [[2 m. pr. m. e.]] –
Augustui mirus [[14 m.]] [[rugpjūčio 19]] d. pretorijų nuolankumas baigėsi. Nuo to laiko Pretorijų sargyba naudojosi savo karine jėga Romos politiniuose žaidimuose primesti savo darbotvarkę. Augustas buvo vienintelis imperatorius, gavęs iš Pretorijų sargybos absoliučią ištikimybę. Po jo mirties Pretorijų sargyba tarnavo savo interesams. Per jų ambicingo prefekto Lucijaus Elijaus Sejano machinacijas sargyba iš Italijos [[kareivinės|kareivinių]] persikėlė į pačią Romą. [[23 m.]] Sejanas įtikino [[Tiberijus I|Tiberijų]] pastatyti [[Castra Praetoria]] (pretorijų kareivines) tuoj už Romos sienų. Viena iš tų kohortų per dieną budėdavo imperatoriaus rūmuose. Taigi visa Pretorijų sargyba buvo imperatoriaus žinioje, bet valdovai nebuvo tokioj pat pretorijų malonėje. Tai paaiškėjo [[31]] m., kai Tiberijus buvo priverstas pasitikėti savo ''cohors praetoria'' prieš Sejano šalininkus. Nors Pretorijų sargyba išliko ištikima Tiberijui, jų potenciali politinė galia tapo aiški.
Eilutė 22:
271 m. Aurelianas išplaukė į rytus sunaikinti Palmyros, Sirija, galią su legionais, Pretorijų sargyba ir kitais kavalerijos daliniais. Palmyra buvo lengvai nugalėta. Tai lėmė tradicinį požiūrį, kurį turėjo [[Diokletianas]] ir jo kolegos, plėtoti ''sacer comitatus'' (karo lauko imperatoriaus palyda), kuriam priklausė atrinkti karo lauko daliniai ir kurio organizacinė struktūra buvo pagal senasias pretorijų kohortas, bet buvo nevienalytės sudėties ir žymiai didesnis už pretorijų kohortą.
== Sargybos saulėlydis
284 m. Diokletianas sumažino pretorijų statusą. Jie nebebuvo rūmų gyvenimo dalis, nes Diokletianas gyveno Nikomedijoje, 100 km nuo [[Bizantijus|Bizantijaus]] [[Mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]]. Du nauji būriai, jovianai ir herkulianai (pavadinti pagal dievus Jovę ar [[Jupiteris (mitologija)|Jupiterį]] ir [[Heraklis|Heraklį]] siejamais su senuoju ir naujuoju imperatorium) pakeitė Pretorijų sargybą kaip asmeniniai imperatorių apsauginiai, ši praktika išliko [[Tetrarchija|Tetrarchijoje]]. Kai Diokletianas atsistatydino 305 m. [[kovo 1]] d. Castra Praetoria turėjo tik mažą Romos garizoną.
| |||