Pranciškus Karevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 4 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 39:
| pastabos =
}}
'''Pranciškus Karevičius''' ([[1861]] m. [[rugsėjo 30]] d. [[Giršinai|Giršinuose]], [[Skuodo rajonas|Skuodo raj.]] – [[1945]] m. [[gegužės 30]] d. [[Marijampolė]]je) – [[profesorius]], [[kunigas]], [[vyskupas]], [[vienuolis]] [[marijonai|marijonas]], lietuvybės platintojas.
== Biografija ==
Pradžios mokslą išėjo [[Mosėdis|Mosėdyje]], vėliau [[Parupė]]s mokykloje (Latvija). Įstojo į [[Peterburgo kunigų seminarija|Peterburgo kunigų seminariją]]. Tačiau, pastebėjus jaunuolio gabumus, perkeltas į [[Peterburgo dvasinė akademija|Dvasinę akademiją]], kurią baigė [[teologija|teologijos]] magistro laipsniu. [[1886]] m. [[gegužės 17]] d. įšventintas kunigu ir paskirtas Peterburgo kunigų seminarijos moralinės teologijos ir liturgijos profesoriumi [[1893]]–[[1910]] m.
Nuo [[1888]] m. aptarnavo [[Samara|Samaros]] penkių apskričių [[katalikai|katalikus]], įsteigė [[vokiečiai|vokiečių]] parapiją, 2 [[koplyčia]]s su mokyklomis ir koplyčią lietuviams. Peterburge šalia sielovados ir mokymo gynė [[lietuvių kalba|lietuvių]] ir [[latvių kalba|latvių]] gimtosios kalbos teises bažnyčiose, dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime, ypač savišalpos ir labdaros draugijose.
Nuo [[1911]] m. [[liepos 28]] d. [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] narys [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1914]] m. [[vasario 27]] d. paskirtas [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupu]]. Po ingreso įpilietino lietuvių kalbą katedroje, vyskupo rūmuose, viešuose kunigų susirinkimuose, tvirtino ją parapijose. Per 12 m., kai valdė Žemaičių vyskupiją, pašventino 39 naujas [[bažnyčia]]s. Šalia religinio gyvenimo ypač rūpinosi [[švietimas|švietimu]], [[spauda]], draugijomis, blaivybe, suvienodino giedojimą, įvedė bendrą [[katekizmas|katekizmą]]. Savo pajamas skirdavo labdarai.
Jo diplomatinis nuopelnas, jog 1918 metais Vokietija pripažino Lietuvos Nepriklausomybę.
[[1926]] m. [[vasario 22]] d. padalijus Žemaičių vyskupiją, ir vietoje vienos steigiant tris [[vyskupija]]s, jam turėjusį atitekti [[Kauno arkivyskupija|Kauno arkivyskupo]] sostą užleido jaunesniam vyskupui, savo pagalbininkui [[Juozapas Jonas Skvireckas|Juozui Skvireckui]]. [[Vatikanas]] pakėlė jį tituliniu Skitopolio arkivyskupu. P. Karevičius įstojo į Marijonų vienuoliją ir apsigyveno Marijampolėje.
Rašė leidiniuose „Draugija“, „Vadovas“, „Sargyba“, „Šaltinis“, „Tiesos kelias“. Palaidotas [[Kauno arkikatedra bazilika|Kauno arkikatedroje bazilikoje]].
Eilutė 55:
==Literatūra==
* Pranciškus Karevičius. Mano gyvenimo ir atsiminimų bruožai. Parengė prof. Aldona Gaigalaitė, Algimantas Katilius, Vilnius, [[2006]] m.
==Nuorodos==
* [http://www.varniai-museum.lt/index.php?mid=12&art=79&langID=1= Žemaičių vyskupystės muziejus]
* [http://www.varniai-museum.lt/index.php?mid=12&art=79&langID=1 Trumpa biografija]
* [http://www.catholic-hierarchy.org/bishop/bkare.html Trumpa biografija anglų k.]
[[Kategorija:Lietuvos vyskupai|Karevičius, Pranciškus]]
| |||