Pranas Sližys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 4 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
'''Pranas Sližys''' ([[1915]] m. [[gruodžio 16]] d. [[Traupis|Traupyje]] ([[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių raj.]]) – [[2004]] m. [[vasario 15]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) - [[vargonininkas]], choro dirigentas, [[pedagogas]], [[kompozitorius]]. Vargonininko ir chorvedžio [[Petras Sližys|Petro Sližio]] sūnus.
== Biografija ==
Eilutė 6:
Motina buvo garsi kaimo dainininkė ir giesmininkė. Visi Sližių vaikai buvo muzikalūs, o trys – Pranas, Stasys ir Bronius tapo muzikais profesionalais.
Pirmasis Prano mokytojas buvo tėvas, mokęs sūnų muzikos rašto ir vargonuoti. Vėliau vargonuoti mokėsi pas [[Naumiestis|Naumiesčio]] vargonininką H. Žilinską.
[[1933]] m. savarankiškai pradėjo vargonininkauti [[Leliūnai|Leliūnų]] ([[Utenos rajono savivaldybė|Utenos raj.]]) parapijoje. Čia suorganizavo apie 60 dalyvių mišrųjį chorą, kurį išmokė sudėtingesnių mišių ir giesmių. Choro giedojimą ir vargonų skambėjimą yra pagyręs [[Panevėžys|Panevėžio]] [[vyskupas]] [[Kazimieras Paltarokas]].
[[1934]] m. [[Kaunas|Kaune]] lankė [[Konradas Kaveckas|Konrado Kavecko]] vadovaujamus vargonininkų - chorvedzių kursus.
[[1937]]–[[1941]] m. vargonininkavimą ir kompoziciją studijavo [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijoje]]. Jo dėstytojai buvo žymūs to meto muzikai: [[Jonas Žukas]], [[Nikodemas Martinonis]], [[Jonas Bendorius]], [[Algirdas Kačanauskas]], [[Juozas Gruodis]], [[Vincas Bacevičius]]. Studijuodamas dvejus metus buvo [[Kauno audiniai|„Kauno audinių“]] choro chormeisteris, dainavo vyrų kvartete kartu su [[Stepas Graužinis|Stepu Graužiniu]], [[Julius Duršliokas|Juliu Duršlioku]], [[Petras Visockis|Petru Visockiu]] ir kameriniame chore.
[[1939]]–[[1945]] m. mokytojavo [[Ukmergė]]s mokytojų seminarijoje ir gimnazijoje, vadovavo moksleivių chorams, vargonininkavo [[Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje]].
Atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]], [[1945]]–[[1948]] m. buvo universiteto studentų choro chormeisteris, [[1946]]–[[1947]] m. – [[Vilniaus arkikatedra bazilika|Arkikatedros bazilikos]] vargonininkas, [[1948]] m. baigė [[Vilniaus konservatorija|Vilniaus konservatorijos]] [[Konradas Kaveckas|Konrado Kavecko]] vargonų klasę.
[[1948]]–[[1975]] m. – [[Vilniaus universitetas|Vilniaus valstybinio universiteto]] akademinio mišriojo choro meno vadovas ir dirigentas. Chore tada dainuodavo daugiau kaip 200 merginų ir vaikinų, paruoštas didelis ir įvairus kūrinių repertuaras, surengta apie 600 koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, dainuota [[Latvija|Latvijoje]], [[Estija|Estijoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]], dalyvauta respublikinėse ir Baltijos respublikų studentų dainų šventėse „[[Gaudeamus]]", konkursuose laimėta pirmųjų ir kitų prizinių vietų. Gražia tradicija tapo jubiliejiniai choro koncertai, kuriems dirigentas parengdavo ir absolventų chorą. [[1960]] m. studentų chorui buvo suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas.
Petras Sližys tuo laiku mokytojavo ir vadovavo chorams [[Vilnius|Vilniaus]] miesto mokyklose. Vienuolika metų dirbo [[Salomėja Nėris|Salomėjos Nėries]] vidurinėje mokykloje, ten vadovavo vaikų ir vyresniųjų klasių merginų chorams, kuriuos lankydavo iki 200 moksleivių. Merginų choras [[1946]], [[1950]] ir [[1955]] m. respublikinių dainų švenčių konkursuose pelnė antrąsias vietas. [[1956]]–[[1960]] m. vadovavo kultūros – švietimo technikumo merginų chorui; [[1957]] m. I respublikiniame jaunimo festivalyje - konkurse choras pelnė laureato vardą, o [[1959]] m. Vilniaus miesto chorų apžiūroje pripažintas geriausiu sostinės meno kolektyvu. [[1960]] m. respublikinės dainų šventės chorų konkurse merginos laimėjo antrąją vietą.
[[1948]]–[[1952]] m. dirbdamas Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje, pirmasis suorganizavo vaikų chorą, nuo [[1962]] m. kurį laiką dėstė [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]]. [[1961]]–[[1965]] m. dirigentas vadovavo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos vyrų chorui „Elektronika", kuris irgi savo skambesiu patraukdavo sostinės chorinės muzikos mėgėjus. [[1966]]–[[1975]] m. buvo [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Estetinio lavinimo katedros vedėjas, nuo [[1971]] m. – docentas. Išėjęs į pensiją, [[1977]]–[[1983]] m. vargonininkavo ir vadovavo chorui Vilniaus [[Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia|Šv. Petro ir Povilo]] bažnyčioje. [[1989]] m. įkūrė Vilniaus [[Vilniaus arkikatedra bazilika|Arkikatedros bazilikos]] didįjį mišrųjį chorą ir iki [[1992]] m. jam vadovavo.
| |||