Povilas Četkauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 4 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 4:
==Biografija==
Tėvas Matas Četkauskas mokėjo griežti smuiku, o motina Uršulė Četkauskienė turėjo gražų balsą ir giedojo bažnyčios chore. Jų penki sūnūs – Jonas, [[Petras Četkauskas|Petras]], Povilas, [[Kazimieras Četkauskas|Kazimieras]] ir [[Vytautas Četkauskas (1910)|Vytautas]] – tapo vargonininkais.
Iš brolių išmokęs vargonuoti, vargonininkavo [[Kamajai|Kamajuose]] ir [[Kazliškis|Kazliškyje]] ([[Rokiškio rajonas|Rokiškio raj]].). [[1923]] m. [[Stasys Šimkus|Stasiui Šimkui]] įkūrus konservatoriją [[Klaipėda|Klaipėdoje]], į ją mokytis atvyko ir P. Četkauskas. Mokydamasis dainavo moksleivių vyrų chore, susižavėjo [[akordeonas|akordeono]] muzika. Didelį įspūdį jam padarė [[1933]] m. Klaipėdoje koncertavęs garsus vokiečių akordeonistas ir kompozitorius Kurtas Maras. P. Četkauskas nusipirko „Honerio“ firmos 120 bosų akordeoną ir su juo nesiskyrė visą gyvenimą.
Baigęs Klaipėdos konservatoriją, gyveno [[Šilutė]]je ir buvo [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] chorų vadovas bei [[dainų šventė|dainų švenčių]] dirigentas. [[1933]] m. Klaipėdos krašto 2-ajai dainų šventei parengė Šilutės apylinkės jungtinį chorą ir jam šventėje dirigavo. P. Četkauskas pagarsėjo kaip akordeonistas – [[1938]] m. [[Londonas|Londono]] firmoje įgrojo lietuvių tautinių šokių muzikos ir išleido apie dešimt plokštelių (talkino [[Stepas Graužinis]]).
[[1939]] m. [[Vokietija]]i okupavus Klaipėdą, su šeima apsigyveno Kaune. Vadovavo „Inkaro“ fabriko vyrų, moterų ir mišriajam chorui, suorganizavo apie 100 dalyvių Kauno [[policija|policijos]] vyrų chorą. Šis kolektyvas tuo metu buvo vienas pajėgiausių vyrų chorų [[Lietuva|Lietuvoje]]. P. Četkauskas daug koncertavo kaip solistas akordeonistas, griežė įvairiuose instrumentiniuose ansambliuose, turėjo daug mokinių.
[[1947]] m. po nelaimingo atsitikimo neteko regėjimo. Būdamas aklas, nuolat gilinosi į akordeono technines ir menines galimybes, išmoko griežti sudėtingus klasikinius kūrinius (pats juos pritaikė akordeonui). Parengė ir išleido pirmuosius akordeono vadovėlius: „Jaunasis akordeonistas“ ([[1952]] m.) ir „Akordeonistas“ ([[1958]] m.). Sukūrė koncertinių etiudų, „Koncertinę polką“, „Serenadą“, „Našlaitėlės valsą“ ir kitokios muzikos akordeonui.
| |||