Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 4
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 2:
 
== Istorija ==
[[1918]] m. rudenį, kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, pradėti formuoti pirmieji lietuvių kariniai daliniai, tarp jų ir kavalerijos eskadronai. 1918 m. [[lapkričio 23]] d. ministras pirmininkas [[Augustinas Voldemaras]] Apsaugos ministerijai pasirašė įsakymą Nr.1. Ši data laikoma oficialia kariuomenės atkūrimo data. [[1919]] m. [[sausio 11]] d. [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] komendanto, karininko [[Juozas Mikuckis|Juozo Mikuckio]] įsakymu Kaune pradėti steigti Pirmasis ir Antrasis raitelių eskadronai, kurie iš karto buvo siunčiami į frontą. Pirmojo eskadrono vadu paskirtas karininkas J. Kasiulis. 1919 m. [[vasario 4]] d. pradėtas formuoti II husarų eskadronas. Jo vadu paskirtas karininkas Aleksandras Laikūnas. Bet jau pirmosios kautynės su [[bolševikai]]s parodė, kad Lietuvos kariuomenei reikia gausesnės kavalerijos. 1919 m. [[gegužės 12]] d. kariuomenės vadas generolas [[Silvestras Žukauskas]] išleido įsakymą iš visų raitųjų dalių formuoti Pirmąjį lietuvių raitelių pulką, kurio vadu buvo paskirtas švedų kariuomenės majoras G. E. Hoegeris. Nuo [[liepos 1]] d. pulkui ėmė vadovauti karininkas [[Pranas Jackevičius]], pradėjęs formuoti ir 3-ąjį eskadroną.
 
1919 m. [[spalio 25]] d. pulkas pavadintas Pirmuoju raitelių pulku, vėliau Pirmuoju kavalerijos pulku. Pablogėjus padėčiai frontuose, sudarytas ir 4-asis eskadronas (vadas Lietuvos totorių kilmės karininkas J. Kalino). Pirmasis kavalerijos pulkas grūmėsi su [[Raudonoji armija|Raudonąja armija]], [[bermontininkai]]s ir [[Lenkijos kariuomenė]]s daliniais.
 
1920 m. pulke buvo 34 karininkai, 3 karo valdininkai, 2 gydytojai ir 984 kareiviai. Pulkas buvo ginkluotas 16 kulkosvaidžių, 639 karabinais, 39 revolveriais, 210 granatų, 484 kardais, turėjo 664 arklius, 46 žiūronus, 20 telefono aparatų, 13 km telefono kabelio, 1 motociklą, 22 vežimus, 2 fajetonus, 3 lauko virtuves, 725 balnus ir kt. kariško turto. [[1922]] m. [[balandžio 1]] d. pulkas pavadintas Pirmuoju husarų pulku. [[1923]] m. sausio mėn. 1-ojo ir 4-ojo eskadronų husarai dalyvavo [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilimo]] operacijose.
 
[[1927]] m. [[rugsėjo 25]] d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr. 484 pulko šefu paskirtas [[Lietuvos didysis etmonas]] [[kunigaikštis]] [[Jonušas Radvila]], o pulkas pavadintas Pirmuoju husarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulku. Tą pačią dieną buvo įteikta vėliava su devizu „Nugalėsim ar mirsim“. Pulkas pirmasis Lietuvos kariuomenėje [[1931]] m. kaip skiriamąjį ženklą antpečiuose pradėjo naudoti pulko šefo monogramą „JR“ su kunigaikščio karūna. Tai buvo masyvios balto metalo raidės. Karių kepurės buvo raudonos. Munduras pilkai žalsvas, apykaklės trikampiai, balti, su [[Gedimino stulpai]]s, kantai ir rankovių antsiuvai (iki 1931 m.) balti, kelnės raudonos, husariškos, su baltu kantu, batai su rozetėmis aulo viršuje.
Eilutė 13:
 
== Pulko vadai ==
* 1919 m. majoras G. E. Hoegeris
* 1919 m. pulkininkas [[Pranas Jackevičius]]
* pulkininkas Jonas Litvinas
* majoras T. Engmanas
* karininkas Šileris
* 1920-[[1929]] m. [[Povilas Plechavičius]]
* generalinio štabo pulkininkas leitanantas J. Bačkus
* [[1935]]-1939 m. generalinio štabo pulkininkas [[Aloyzas Valušis]]
* [[1939]]-1940 m. generalinio štabo pulkininkas [[Izidorius Kraunaitis]]
* 1940 m. pulkininkas [[Kazimieras Gudelis]]
 
== Šaltiniai ==