Pilkapis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 10:
[[Akmens amžius|Akmens amžiaus]] kapų [[Lietuva|Lietuvoje]] randama mažai, nes žmonės buvo laidojami po vieną ten, kur klajojanti šeima žmogaus mirties metu buvo apsistojusi ar ilgiau gyveno. Todėl tokie kapai dažniausiai atrandami netyčia.
Lietuvoje neaptiktas nė vienas [[paleolitas|paleolito]] kapas. Iš [[mezolitas|mezolito]] tik porą yra atkasęs archeologas A. Butrimas netoli Janapolės. Yra žinomi keli ankstyvojo neolito (Kretuono gyvenvetėje atkasė A. Girininkas).
Mirusieji imti guldyti palenktais keliais, su plaštakom, sudėtom po skruostu (kaip miegant) - tai rodo, kad su virveline kultūra į Lietuvos teritoriją atkeliavo ir nauji laidojimo papročiai. Vėliau mirusieji netgi imti laidoti tik pariestais, net prie smakro priglaustais keliais.
Eilutė 29:
===Degtiniai kapai===
Apie Žalvario amžiaus vidurį dabartinėje Lietuvos teritorijoje, kaip ir visoje Vidurio Europos šiaurėje, mirusiuosius imta deginti. Palaikams tokiuose kapuose iš akmenų statydavo rūselį.
Degtinių pilkapių rasta Paveisnikuose (P. Kulikauskas), [[Kernavė]]je (A. Luchtanas), Stanaičuose (A. Merkevičius).
Eilutė 37:
==Geležies amžiaus pilkapiai==
Paprotys deginti palaikus gyvavo apie tūktstantmetį ir išnyko tik [[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] pradžioje.
Mūsų eroje net ir vakarų Lietuvoje nustota statyti sudėtingus statinius mirusiesiems. Kapus tik aptverdavo akmenų vainikėliu.<ref>[[Rimutė Jablonskytė - Rimantienė]]. „Lietuva iki Kristaus“</ref>
| |||