Pūnų karai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 4 |
||
Eilutė 2:
'''Pūnų karai''' yra trys karai, kuriuose kariavo [[Senovės Roma|Roma]] prieš [[Finikija|finikiečių]] miestą [[Kartagina|Kartaginą]]. ''Pūnų'' karais jie vadinami dėl to, kad [[lotynų kalba|lotyniškai]] kartaginiečiai vadinti ''Punici'' (iš senesnio ''Poenici'', pagal jų finikietišką kilmę).
Pagrindinė Pūnų karų priežastis buvo interesų susikirtimas tarp gyvuojančios Kartaginos imperijos ir besiplečiančios Romos interesų sferos. Romėnai iš pradžių siekė išplėsti savo valdas į [[Sicilija|Siciliją]], kurios didžiąją dalį valdė Kartagina. Pirmojo Pūnų karo pradžioje Kartagina buvo dominuojanti [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] regiono galybė, turinti galingą laivyną, o Roma buvo sparčiai auganti [[Italija|Italijos]] galia. Trečiojo Pūnų karo pabaigoje, po šimtų tūkstančių karių iš abiejų pusių žūties, Roma užkariavo Kartaginos imperiją ir sugriovė Kartaginos miestą, taip tapdama galingiausia vakarinės Viduržemio jūros dalies valstybe. Po [[Makedonijos karai|Makedonijos karų]], kurie vyko paraleliai Pūnų karams, pabaigos ir sumušus [[Seleukidų imperija|Seleukidų imperatorių]] Antiochą III Didįjį ([[Apamėjos sutartis]] [[188 m. pr. m. e.]]) rytuose, Roma tapo dominuojančia Viduržemio jūros regiono ir viso klasikinio pasaulio valstybe.
* [[Pirmasis Pūnų karas|Pirmasis pūnų karas]] (
* [[Antrasis pūnų karas]] (
* Per [[Trečiasis pūnų karas|Trečiąjį pūnų karą]] (
{{Commons|Category:Carthaginian wars|no=T}}
|